Popieriaus pabaiga logistikoje, specialistai pasakė, ar Lietuvos vežėjai pakeliui į skaitmeninį traukinį

Skaitmeninimas, kurį įgalins reglamentas 2020/1056 (eFTI), leis gerokai sumažinti administracinę naštą: nebereikės dubliuoti popierinių dokumentų ir IT sistemų, o vieninga duomenų struktūra suteiks galimybę automatizuoti kontrolės procedūras visoje ES.

Minėta eFTI sistema pristatyta dar 2020 m. Tai – standartizuota teisinė ir techninė bazė, leidžianti įmonėms teikti bei keistis informacija skaitmeniniu būdu gabenant prekes keliais, geležinkeliais, vidaus vandenų keliais ar oru ES viduje. Ji nepakeis pačių dokumentų turinio, bet sukurs aplinką, kurioje informacija bus prieinama skaitmeniniu formatu.

Skaitmenizuoti bus galima visą pagrindinę krovinių logistikos dokumentaciją: važtaraščius (eCMR ir CMR), TIR deklaracijas, vairuotojų pažymėjimus, korteles, sertifikatus ir licencijas, darbo ir poilsio režimo duomenis, transporto priemonių registracijos liudijimus bei draudimo dokumentus, įvežimo (ENS) ir išvežimo (EXS) deklaracijas, tranzito deklaracijas (NCTS), Sąjungos prekių muitinį statusą patvirtinančius dokumentus, licencijas ir leidimus, taip pat sąskaitas bei įvairius sertifikatus.

Pagrindiniai privalumai verslui – efektyvesnis duomenų apsikeitimas su institucijomis, mažesnė administracinė našta, didesnis logistikos tvarumas bei užtikrintas teisės aktų laikymasis visoje ES. Valstybinės institucijos, tarp jų muitinės, kelių inspekcijos ar aplinkosaugos tarnybos, privalės turėti įrankius, leidžiančius priimti duomenis per sertifikuotas eFTI platformas. Tai reiškia, kad verslui nebereikės jungtis prie kiekvienos institucijos atskirai – pakaks vienos platformos.

„Lietuvoje vežėjai jau dabar patys kuria arba iš tiekėjų reikalauja pažangių, funkcionalių skaitmeninių paslaugų, leidžiančių taupyti laiką ir pinigus. Standartai čia netgi aukštesni nei Vakarų Europoje“, – sako Europoje pirmaujančios tarptautinių mobilumo paslaugų platformos „DKV Mobility“ vadovas Baltijos šalyse Artūras Michejenko.

Savo ruožtu Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas pastebi, kad pasirengimas dar vyksta: dalis įmonių naudoja elektroninius važtaraščius ar nuotolinį dokumentų apsikeitimą, tačiau bendras lygis vis dar nevienodas. Stambesni vežėjai yra arčiau lyderių, bet didžioji dalis – ypač mažos ir vidutinės įmonės – dar tik pradeda šį kelią. Tad kol kas, jo teigimu, esame labiau vidutiniokų grupėje.

Įmonės turės du pasirinkimus. Vienos galės pačios sukurti savo eFTI platformą ir per ją teikti duomenis institucijoms. Tai labiau tinkamas kelias didesnėms bendrovėms arba IT paslaugų tiekėjams, kuriems tai taps atskiru verslu.

Kitos bendrovės naudosis trečiųjų šalių sprendimais – tai daugumai vežėjų bus paprastesnis ir realesnis variantas. Abiem atvejais bus užtikrinta, kad duomenys atitiks reglamento reikalavimus, o verslui nebereikės pačiam investuoti į sudėtingas technologijas.

Akivaizdi nauda

Europos Komisijos skaičiavimais, įsigaliojus pokyčiams, administracinė našta sumažės apie 40 proc., o išlaidos vidutiniškai susitrauks 27 eurais ir 45 minutėmis personalo darbo kiekvienai transporto operacijai. Vežėjui, turinčiam 50 sunkvežimių parką, vien tik administracinių procesų optimizavimas gali suteikti 5 000–15 000 eurų metinės naudos. Mažės popieriaus, spausdinimo, kurjerių ir archyvavimo paslaugų poreikis.

Be to, tai taps konkurenciniu pranašumu dalyvaujant tarptautinėse tiekimo grandinėse, kur pirmenybė teikiama skaitmeninėms, atsekamoms ir tvarioms paslaugoms.

„Deloitte“ ir Tarptautinės vežėjų sąjungos (IRU) duomenimis, vieno popierinio CMR dokumento administracinė kaina siekia 3–6 eurus, o elektroninio – iki 1 euro. Be to, tikimasi 30–60 proc. mažiau klaidų, kurios gali lemti brangias logistikos grandinės problemas.

E. Mikėnas neabejoja skaitmenizacijos nauda, tačiau pabrėžia, kad perėjimas prie jos ne visiems vežėjams bus lengvas.

„Teoriškai perėjimas 2027 m. įmanomas, praktiškai jis bus įgyvendintas tik esant tinkamam valstybės, verslo ir technologinių partnerių bendradarbiavimui. Reikės aiškaus reglamentavimo, sertifikuotų sprendimų, finansinių priemonių, mokymų ir, svarbiausia, paskatų atsisakyti popieriaus.

Didžiausi barjerai – finansiniai kaštai, IT kompetencijų trūkumas bei inercija. Ypač regionuose veikiančioms įmonėms tai vis dar atrodo sudėtingas ir brangus pokytis. Todėl labai svarbus edukacinis vaidmuo – parodyti, kad skaitmenizacija nėra grėsmė, o galimybė“, – dėsto „Linavos“ prezidentas.

Kaip taupoma dabar?

Realią naudą sektorius pajus tik įsigaliojus pokyčiams, nors teigiami aspektai matomi jau dabar: tai – spartesnė komunikacija su muitinėmis, klientais ir partneriais, realiu laiku prieinami duomenys, leidžiantys greičiau reaguoti į trikdžius, paprasčiau užtikrinti skirtingų šalių reikalavimų laikymąsi bei sumažinti baudų ar sustojimų riziką.

Anot A. Michejenko, didėjant skaitmeninio duomenų prieinamumo poreikiui, mobilumo paslaugų platformos leidžia vežėjams stebėti transporto išlaidas, kuro sąnaudas, transakcijų istoriją ir maršrutų efektyvumą realiuoju laiku. Sąskaitos, ataskaitos ir mokesčių dokumentai pasiekiami elektroninėje erdvėje, be popierinių kopijų.

„Pavyzdžiui, sprendimas „DKV Box Europe“ leidžia vienu įrenginiu inicijuoti kelių mokesčių apmokėjimą daugelyje Europos šalių – nebereikia atskirų sistemų ir čekių, nes mėnesio pabaigoje gaunama viena sąskaita. Vairuotojai jau dabar naudoja skaitmenines degalų korteles vietoje fizinių. Tokie sprendimai eliminuoja didelę dalį dokumentų srauto, mažina žmogiškų klaidų kiekį, supaprastina auditą bei patikras. Skaitmena nėra tik ateitis – tai jau dabar veiksmingas vežėjų konkurencinis pranašumas“, – pabrėžia pašnekovas.

Antrindamas E. Mikėnas pažymi, kad Lietuvos vežėjai privalo ruoštis bręstančiam pokyčiui, kadangi skaitmenizacija nėra vien technologinis pasirinkimas – tai ir verslo išlikimo ES rinkoje klausimas.

„Tarptautinėje rinkoje greitesnis, skaidresnis ir skaitmeninis bendradarbiavimas tampa norma. Įmonės, kurios galės pasiūlyti eFTI sprendimus nuo pirmos dienos, laimės laiko, mažins kaštus ir bus patrauklesnės užsakovams. Vakarų Europos klientams vis svarbesnės tampa CO₂ ataskaitos ir skaitmeninis atsekamumas. Tai naujas standartas – ne tik aplinkosauginiu, bet ir komerciniu požiūriu“, – esamas ir būsimas tendencijas reziumuoja jis.