Lenkų ekspertas atskleidė: šie populiarūs automobiliai rūdija greičiausiai

Kiekvienas bandymams parinktas automobilis vertinamas ne tik žurnalistų, bet ir nepriklausomų „Rostskyddsmetoder“ ekspertų. Tyrimai atliekami itin kruopščiai – naudojant endoskopus tikrinamos vidinės kėbulo ertmės, uždari profiliai, vertinami lako sluoksnio pažeidimai, mastikos kokybė, drenažo angų išdėstymas ir vandens pasišalinimo efektyvumas. Taip pat analizuojama, iš kokių medžiagų pagaminti konstrukciniai elementai ir kaip jos elgiasi ilgalaikėje perspektyvoje.

Remdamiesi šiais duomenimis, specialistai gali prognozuoti, kiek laiko gamyklinė apsauga išliks veiksminga, kada mastika ar vaškai pradės trūkinėti ir leisti drėgmei patekti prie metalo. Šių tyrimų pagrindu sudaromas nepriklausomas antikorozinės apsaugos reitingas, kuris šiuo metu apima daugiau nei 500 skirtingų automobilių modelių.

Vertinant gamintojų rezultatus matyti, kad bendras reitingo vidurkis siekia 3,1 balo iš 5 galimų. Įdomu tai, kad net „Volvo“, ilgą laiką laikyta ilgaamžiškumo simboliu, surinko tik 3,0 balo. Tokiame pačiame lygyje atsidūrė ir „Alfa Romeo“, o „Kia“ bei „Hyundai“ įvertintos 2,9 balo. Dar žemiau rikiuojasi „Peugeot“ ir „Opel“, kurių vidurkis siekia po 2,6 balo. Nors pastaraisiais metais „Mazda“ demonstravo tam tikrą pažangą, jos bendras rezultatas vis dar kuklus – 2,3 balo.

Geriausią antikorozinę apsaugą, pagal švedų vertinimą, turi „Porsche“, surinkusi maksimalų 5 balų įvertinimą. Labai aukštai įvertinti ir „Jaguar“ su 4,7 balo bei elektromobilių gamintojas „Nio“, gavęs 4,5 balo. Tarp stipriųjų taip pat minimi BMW su 4,1 balo, „Audi“ ir „Mini“ po 4,0 balo, „Mercedes“ su 3,9 balo bei „Renault“, „Volkswagen“ ir „Seat“, kurių rezultatai svyruoja nuo 3,6 iki 3,7 balo.

Prasčiausiai nuo rūdžių apsaugotų gamintojų sąrašo apačioje atsidūrė „Honda“, kurios vidurkis tesiekia 1,8 balo. Nedaug nuo jos atsilieka „Ford“ ir „Toyota“ su 2,2 balo. Dar silpnesnius rezultatus demonstruoja „Fiat“, „DS“, „Mitsubishi“, „Subaru“, „Suzuki“, „Range Rover“, „Lynk&Co“ ir „Hongqi“, kurių dauguma surinko apie 2,0 balo.

„Vi Bilägare“ ir „Rostskyddsmetoder“ skelbia ir senesnių, net 15–20 metų amžiaus automobilių rezultatus. Jie rodo, kad daugelio populiarių modelių apsauga laikui bėgant pasirodė esanti silpna. Pavyzdžiui, „Alfa Romeo 159“ įvertinta vos 1 balu, „Fiat Doblo“ ir „Peugeot 1007“ taip pat surinko po 1 balą. Dauguma senesnių „Honda“, „Mazda“, „Toyota“, „Subaru“, „Nissan“ ir „Mitsubishi“ modelių laikosi ties 2 balų riba, o tai reiškia, kad be papildomos apsaugos jų kėbulai yra linkę greitai pradėti rūdyti.

Švedų specialistai aiškina, kad viena pagrindinių japoniškų automobilių silpnos antikorozinės apsaugos priežasčių – gamybos filosofija. Japonijos gamintojai dažniausiai remiasi gruntavimu ir cheminėmis dangomis dažymo procese, o europiečiai dažniau naudoja galvaninį cinkavimą ir uždarų profilių užpildymą vašku. Pastarieji metodai laikomi patikimesniais, ypač esant mechaniniams pažeidimams ir ilgalaikiam druskos poveikiui.

Dėl to daugelis „Mazda“, „Honda“, „Toyota“, „Subaru“ ar „Suzuki“ savininkų Šiaurės Europoje nusprendžia atlikti papildomą antikorozinę apsaugą iškart po naujo automobilio įsigijimo. Vertinant švedų reitingus, toks sprendimas atrodo visiškai racionalus.

Papildomą riziką šiuolaikiniuose automobiliuose kelia plastikinės dugno, slenksčių ir ratų arkų apsaugos bei filcinės triukšmo izoliacijos. Jos sulaiko drėgmę ir, ekspertų teigimu, neretai tampa idealia terpe rūdims formuotis. Todėl rimta antikorozinė konservacija turėtų būti atliekama nuėmus tokias dangas ir naudojant priemones, kurios ilgą laiką išlieka elastingos, netrūkinėja ir patikimai izoliuoja metalą nuo drėgmės bei druskos poveikio.