„Mini“ kūrybiniai eksperimentai parodė, kad automobilis gali būti ir pajūrio žaislas, ir trasos grėsmė

Šie automobiliai pavadinti „Machina“ ir „Skeg“, o jų filosofijos yra visiškai skirtingos. Vienas modelis atspindi ateitį, kurioje dominuoja elektromobiliai, o kitas grąžina į klasikinių lenktynių pasaulį. Nors abu automobiliai išoriškai demonstruoja agresyvų dizainą ir išskirtinį charakterį, jų esmė slypi ne techniniuose patobulinimuose, o kūrybinėje vizijoje.

„Mini“ ir „Deus Ex Machina“ projektas yra labiau meninė išraiška nei realus inžinerinis eksperimentas. Vis dėlto šis tandemas puikiai parodo, kaip skirtingai galima interpretuoti vieną platformą, sukuriant visiškai skirtingas emocijas ir nuotaikas.

„Skeg“, tai elektrinė bangų gaudytoja

„Skeg“ konceptas remiasi visiškai elektriniu „Mini JCW“ ir perteikia atsipalaidavusį, pakrantės gyvenimo įkvėptą stilių. Kėbulo spalvų derinys, tai sidabrinė, juoda ir ryškiai geltona, papildytas pusiau permatomomis stiklo pluošto plokštėmis, kurios primena banglenčių gamybą. Didžiulės ratų arkos pagamintos iš tos pačios medžiagos ir yra net 15 proc. lengvesnės nei originalūs elementai.

Priekinė grotelė čia nebeatlieka aušinimo funkcijos, todėl ji uždaryta ir dekoruota septyniais apvaliais šviesos elementais. Gale išsiskiria ryškiai geltonas difuzorius ir ant stogo sumontuotas didžiulis „Flex Tip Surf Spoiler“.

Salonas tęsią pajūrio temą, sportinės sėdynės aptrauktos neoprenu, naudojamu nardymo kostiumams, o durų rankenas pakeitė paprastos juostos. Ypatingiausias akcentas, ant lubų pritvirtinta banglentė, laikoma ryškiai geltonais diržais, kurie gali būti naudojami ir išorėje. Netgi yra specialios stiklo pluošto dėžės šlapiems daiktams laikyti.

„Machina“, grįžimas prie lenktynių šaknų

„Machina“ yra visiška „Skeg“ priešingybė. Ji paremta vidaus degimo variklį turinčiu „Mini JCW“ ir skirta trasai. Automobilio išorę puošia raudonai, baltai ir juodai margintas kėbulas, plačios ratų arkos, ant variklio dangčio pritvirtintos „retro“ stiliaus lenktyninės lempos bei specialiai pritaikytos grotelės.

Standartinius priekinius žibintus pakeitė LED juostos, o gale į akis krenta didžiulis „Can-Am“ stiliaus spoileris ir išplėstas difuzorius.

Vidus visiškai asketiškas, aliuminio grindų plokštės, matomas apsauginis rėmas ir lenktyninės sėdynės su penkių taškų diržais. Vairuotojas čia turi gilaus dubens trijų stipinų vairą, hidraulinį rankinį stabdį slydimams inicijuoti bei centriniame pulte įtaisytus mechaninius jungiklius. Tai sąmoningai pasirinktas sprendimas, suteikiantis tiesioginį kontaktą su automobilio valdymu.

Kas slypi po kėbulu?

Įdomiausia, kad nepaisant visų vizualinių transformacijų, abu automobiliai išliko techniškai standartiniai. „Machina“ varo 2,0 litro turbininis keturių cilindrų variklis, generuojantis 228 AG ir 380 Nm sukimo momentą. „Skeg“ naudoja įprastą elektrinės „JCW“ versijos pavarą su 255 AG ir 350 Nm.

Abu automobiliai išlaikė tą patį „John Cooper Works“ važiuoklės derinimą be papildomų modifikacijų. Tai reiškia, kad projektas, tai grynai dizaino eksperimentas, skirtas įkvėpti diskusijas ir parodyti kūrybines galimybes, o ne pagerinti trasos laikus.

Partnerystės vaisiai

Nors šių konceptų pirkėjai nesulauks, bendradarbiavimas tarp „Mini“ ir „Deus Ex Machina“ turės apčiuopiamą rezultatą, tai specialią drabužių kolekciją. Ji bus pristatyta rugsėjo 8 dieną Miunchene vyksiančioje IAA mobilumo parodoje ir taps vieninteliu būdu gerbėjams įsigyti dalelę šio projekto.

„Mini“ ir „Deus Ex Machina“ sukūrė du visiškai priešingus automobilių charakterius, tai vieną skirtą saulėtam paplūdimio gyvenimui, kitą, griežtai lenktynių trasai. Nors abu modeliai neturės serijinės gamybos ateities, jie puikiai atskleidžia, kokias kūrybines galimybes gali suteikti automobilių dizainas. Tai yra priminimas, kad kartais automobiliai yra ne tik technikos kūriniai, bet ir meno išraiška.