Naujas vagių taikinys: nerimą kelianti tendencija elektromobilių savininkams

Pirmą kartą apie masiškas elektromobilių įkrovimo laidų vagystes plačiau prabilta Jungtinėse Valstijose. 2022 m., televizijos stoties NBC4 duomenimis, daugiausia incidentų užfiksuota prie viešųjų įkrovimo stotelių, kur vairuotojai palikdavo automobilius per naktį. Tačiau netrūko ir atvejų, kai vagys su žirklėmis ar sekatoriais pjaustė kabelius ir prie privačių garažų, ir namų kiemuose, kai automobiliai buvo kraunami individualiuose įkrovikliuose.

Šiandien elektromobilių įkrovimo laidų vagysčių problema tapo globali. Vienas didžiausių įkrovimo stotelių operatorių Vokietijoje – „EnBW“ – 2025 m. pranešė užfiksavęs daugiau kaip 900 vagysčių 130-yje greito įkrovimo stotelių. Pasak įmonės atstovės, vidutinė vieno pavogto kabelio pakeitimo ir remonto kaina siekia apie 3500 eurų.

10 iš 11 įkrovimo stotelių Vroclave – be laidų

Deja, ši problema vis labiau jaučiama ir Lenkijoje. Radijo stoties RMF duomenimis, įkrovimo kabelių pjovimo atvejų jau fiksuojama beveik visose vaivadijose. Vroclave net 10 iš 11 patikrintų viešųjų įkrovimo stotelių buvo be laidų. Silezijoje nusikaltėliai reguliariai niokoja ir vagia kabelius nuo įkroviklių, įrengtų prie populiarių prekybos centrų.

Vagysčių mastas nuolat auga, plečiasi ir geografija – nusikaltėliai taikosi į vietas, kur yra didelis žmonių ir automobilių srautas. Dar vienas nerimą keliantis aspektas – Lenkijoje vagišiai dažnai net neieško pelningesnių realizavimo kanalų. Pavogti laidai paprasčiausiai pristatomi į artimiausias metalo laužo supirktuves, kur juos parduoda kaip paprastą vario ar spalvotojo metalo laužą.

Raginimas valdžiai: griežtesnės bausmės ir nuolatinės patikros

Kabelių vagystės jau tapo tokio masto reiškiniu, kad įkrovimo stotelių operatoriai ima diegti papildomas apsaugos priemones ir viešai ragina valdžios institucijas imtis griežtesnių veiksmų. Jie pabrėžia, kad kalbama ne tik apie pačių laidų ar kolonėlių vagystę, bet ir apie sąmoningą žalojimą infrastruktūros, kuri kurta siekiant skatinti tvaresnį transportą.

Dažnai tai – iš ES fondų ar nacionalinių programų finansuotos stotelės, vadinasi, nuostolius galiausiai padengia visi mokesčių mokėtojai. Kuo daugiau stotelių išjungiama dėl remonto, tuo prasčiau veikia visa elektromobilių įkrovimo sistema ir lėčiau vyksta perėjimas prie aplinkai draugiškesnio transporto.

Į augantį nusikaltimų skaičių sureagavo ir Lenkijos Naujosios mobilumo asociacija. Ji kreipėsi į 37 didžiausių šalies miestų merus ir prezidentus, ragindama:

reguliariai tikrinti metalo laužo supirktuves, kurios gali priimti pavogtus įkrovimo kabelius, traktuoti įkrovimo stotelių kabelius kaip viešosios energetikos infrastruktūros dalį, numatyti už tokių objektų gadinimą ir vagystes griežtesnes, atgrasančias bausmes.

Panašių priemonių imasi ir užsienio operatoriai. Jų siūlymu, įkrovimo laidai turėtų būti teisiškai prilyginti elektros tinklų infrastruktūrai – kaip elektros linijos, transformatorinės ar kiti strateginiai objektai. Tokiu atveju būtų galima taikyti griežtesnę baudžiamąją atsakomybę, o nusikaltimą kvalifikuoti ne kaip paprastą vagystę, o kaip visuomenei svarbios infrastruktūros sugadinimą.

Už įkrovimo kabelio vagystę – ir kalėjimas

Teisėsauga į šią problemą žiūri vis rimčiau. RMF pateikta informacija rodo, kad vis daugiau kabelių vagių patenka į policijos rankas. Lubine ir Polkovicuose sulaikytas vyras, kuris sistemingai pjaustė ir vogė įkrovimo laidus nuo viešųjų stotelių. Kadangi jis veikė recidyvo sąlygomis, jam gresia net iki 7,5 metų laisvės atėmimo bausmė.

Panašūs sulaikymai fiksuojami ir Pamaryje bei kituose regionuose. Tai aiškus signalas, kad teisėsauga nesiruošia toleruoti šio reiškinio, o nusikaltėliai, nusitaikę į elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą, rizikuoja ne simboline bauda, bet realia laisvės atėmimo bausme.