Galima važiuoti 130 km/h, bet lietuviai važiuoja lėčiau: tai stebina net ekspertus, kas čia vyksta?

Tačiau šiandienos statistika jų nuogąstavimus paneigia, nes greičio pedalą lietuviai spaudžia labai atsargiai. Tuo metu ekonomistas Raimondas Kuodis, šiandien jau Seimo narys, savo socialiniuose tinkluose rašė: 

„Nafta – iš Rusijos. Sutaupytas laikas su dabartinėmis algomis yra beveik 10 kartų mažiau vertingas nei papildomai sudeginti degalai.“

Ekspertai siūlė daryti priešingai, mažinti greičio ribas ir skatinti lėtesnį, taupesnį važiavimą. Vis dėlto pasirodė, kad to raginti nė nereikėjo, nes vairuotojai taip daro patys.

Vidutinis greitis krenta, o ne kyla

„Via Lietuva“ skelbia netikėtus skaičius: nors oficialiai galima važiuoti 130 km/h, vidutinis greitis magistralėje tarp Vilniaus ir Kauno šiemet tesiekia 98,2 km/h. Tai beveik 32 km/h mažiau nei leidžiama. 

Verta pastebėti, kad lyginant su 2022–2024 metų laikotarpiu, greitis net sumažėjo. Tuomet jis buvo 99,36 km/h.

Anot „Via Lietuvos“ atstovo Vytenio Radžiūno, tai rodo, kad net padidinus greičio ribą, vairuotojai neskuba.

„Transporto priemonių vidutinis greitis yra mažesnis nei anksčiau, nors galimybės – didesnės“, – sako jis.

Kodėl taip nutiko? Priežasčių gali būti kelios, o tarp jų augantys automobilių srautai, kelių darbai ar tiesiog vairuotojų pasirinkimas važiuoti ekonomiškiau.

Dar viena automagistralė – ar tikrai jos reikia?

Nepaisant to, kad lietuviai ir taip nesinaudoja esamomis galimybėmis, iki metų pabaigos Lietuvoje planuojama atidaryti dar vieną automagistralę, atkarpą Kaunas – Marijampolė – Suvalkai.

Bus rekonstruota likusi „Via Baltica“ dalis, atsiras saugesnė kelio struktūra, su moderniomis sankryžomis ir atskirais eismo srautais.

Kaunas – Klaipėda: greitis leidžiamas, bet niekas jo neišnaudoja

Panaši situacija ir kelyje Kaunas–Klaipėda. Nors vasarą čia leidžiama važiuoti iki 130 km/h, vidutinis greitis šiais metais nesiekia nė 105 km/h – fiksuota 104,42 km/h. 

Ar tai ženklas, kad lietuviai intuityviai renkasi protingesnį važiavimo būdą? O gal tiesiog vengia bereikalingų išlaidų?

Galimos ir žemiškesnės priežastys. Daugelis vairuotojų neslepia nusivylimo, pirmoji juosta Kaunas – Klaipėda magistralėje vietomis primena duobėtą žvyrkelį. Važiuojant greičiau nei 100 km/h, galima lengvai sugadinti važiuoklę ar padangas. 

Todėl vairuotojai renkasi saugesnį, lėtesnį greitį – ne dėl taisyklių, o dėl sveiko proto. Kol valdžia giriasi naujomis automagistralėmis ir pakeltomis greičio ribomis, realybėje vairuotojai atsisako perteklinio greičio. 

Ne ekonomistai, o kelio dangos būklė, atrodo, tapo svarbiausiu „auklėtoju“, primenančiu, kad greitis nebūtinai reiškia naudą.