Gudrūs lietuviai rado būdą įsigyti degalų už centus: dėl šios gudrybės Lietuva kasmet praranda milijonus

Vis dažniau fiksuojama, kad į Lietuvą atvykus iš trečiųjų šalių, standartiniuose vilkikų bakuose esantis kuras nupilamas jau šalies teritorijoje. Nors pats kuro gabenimas bakuose nėra nelegalus, tačiau degalų išpilstymas kelia rimtų įtarimų dėl jų galimo panaudojimo juodojoje rinkoje. 

Tai ne tik neskaidri veikla, bet ir valstybės biudžeto praradimai, kurie gali siekti milijonus eurų per metus. Siekiant suvaldyti šią situaciją, Finansų ministerija iš Muitinės departamento gavo siūlymus, kurie leistų teisiškai užkardyti neteisėtą kuro nupylimą. 

Viena iš siūlomų priemonių – papildomų mokesčių taikymas tiems degalų kiekiams, kurie viršytų nustatytą ribą, kai šie įvežami standartiniuose transporto priemonių bakuose iš trečiųjų šalių. 

Ministerijos atstovų teigimu, tokios priemonės leistų gerokai apriboti nelegalų kuro srautą į Lietuvą, sustiprintų rinkos skaidrumą ir padidintų oficialių degalinių pardavimus, o kartu ir įplaukas į valstybės biudžetą.

Kontrolė griežtinama, bet mastai vis tiek įspūdingi

Muitinės pareigūnai teigia, kad pastaraisiais mėnesiais stipriau koncentruojasi į įvažiuojančių krovininių transporto priemonių tikrinimą. Sienos perėjimo punktuose matuojamas kuro kiekis vilkikų bakuose tiek prieš įvažiavimą, tiek prieš išvažiavimą iš Lietuvos. 

Be to, šalies viduje rengiami reidai, per kuriuos tikrinama, ar vilkikų vairuotojai nepažeidžia įstatymų. Pasak pareigūnų, yra pagrįstų įtarimų, kad dalis šio kuro vėliau patenka į nelegalią prekybą, kitaip tariant, naudojamas ne transporto reikmėms, o parduodamas.

Skaičiai kalba patys už save. Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, per pagrindinius pasienio postus, Kybartus, Medininkus ir Šalčininkus, kasdien įvažiuoja apie 200 vilkikų. Jei daryti prielaidą, kad iš vienos transporto priemonės neteisėtai nupilama apie 500 litrų kuro, tai kasdien į vidaus rinką gali būti patiekiama net iki 100 tūkst. litrų dyzelino.

Apskaičiuota, kad vien už 1 000 litrų degalų valstybė galėtų surinkti apie 736 eurus mokesčių. Todėl bendra prarasta suma per metus gali viršyti 26 milijonus eurų.

Vežėjai pyksta, o valstybė skaičiuoja nuostolius

Tuo metu vežėjų asociacija „Linava“ skeptiškai vertina siūlymus įvesti papildomus mokesčius už viršytą kuro kiekį vilkikų bakuose. Asociacijos prezidentas Erlandas Mikėnas teigia, kad tokie sprendimai ne tik nepateisina savo tikslo, bet ir didina administracinę naštą tiek verslui, tiek valstybės institucijoms. 

Anot jo, degalai, esantys bakuose, naudojami tik transporto reikmėms, todėl jų apmokestinimas akcizu ar PVM būtų perteklinis.

Mikėnas taip pat pažymi, kad tokių degalų įvežimas jau ir taip yra ribojamas iš trečiųjų šalių, o kainų skirtumas tarp Baltarusijos ir Lietuvos kartais nebūna ženklus. 

Tuo pačiu jis akcentuoja, kad papildomi apribojimai mažintų Lietuvos konkurencingumą transporto rinkoje, o tai ypač aktualu turint omenyje, kad tarptautinis pervežimų sektorius yra viena svarbiausių šalies eksporto sričių.

Teisinės spragos verslui ar piktnaudžiautojams?

Šiuo metu Lietuvos teisinėje sistemoje nėra aiškiai apibrėžta, kiek degalų standartiniame bake gali būti laikoma be papildomo apmokestinimo. Tokios spragos leidžia manipuliuoti taisyklėmis, kai kuro kiekiai viršija būtiną kiekį kelionei, tačiau vis tiek oficialiai laikomi „eksploataciniais“. 

Todėl Muitinės departamentas siūlo įstatymiškai nustatyti aiškias ribas ir viršijus jas – taikyti importo mokesčius.

Tuo tarpu Policijos departamentas primena, kad už neteisėtą naftos produktų pardavimą ar įsigijimą, kai nesilaikoma reguliuojamos veiklos sąlygų, asmenims gali būti skiriamos baudos nuo 1 820 iki 3 900 eurų. Tai dar kartą rodo, jog valstybė žiūri į šią problemą rimtai ir ieško efektyvių priemonių su ja kovoti.

Kur balansuoja riba tarp taupumo ir pažeidimo?

Situacija lieka sudėtinga. Viena vertus, verslas ieško būdų sutaupyti, ypač augančių kainų ir geopolitinio nestabilumo fone. Kita vertus, valstybė siekia užtikrinti rinkos skaidrumą ir surinkti tai, kas jai priklauso pagal įstatymus. Kol nėra vieningos pozicijos, kontrolė pasienyje tik griežtėja, o diskusijos dėl spragų užpildymo tampa vis aktualesnės.

Vienas aišku, jeigu siūlomi įstatymo pakeitimai bus priimti, vežėjų laukia rimti pokyčiai. O tai reikš ne tik papildomus kaštus, bet ir galimą būtinybę keisti įprastą darbo praktiką. Valstybė pasirengusi imtis priemonių, tačiau lieka klausimas, ar pavyks rasti pusiausvyrą tarp sąžiningo verslo interesų ir kovos su nelegalia kuro rinka?