Kritinė vairuotojų klaida už vairo: tūkstančiai vairuotojų atsisako saugumo vardan ramybės

Tyrimų duomenys rodo, kad kas penktas vairuotojas sąmoningai išjungia bent kai kurias iš šių funkcijų, nors dauguma supranta jų naudą ir svarbą. Draudimo bendrovės įspėja, kad toks sprendimas, atrodantis nekaltas, gali sukelti rimtų pasekmių tiek vairuotojui, tiek kitiems eismo dalyviams.

Daugumai vairuotojų šiuolaikinės saugumo sistemos kelia daugiau streso nei palengvina vairavimą. Vienose transporto priemonėse jų veikimas yra subtilus, vos pastebimas, tačiau kituose modeliuose jos nuolat praneša apie menkiausius nukrypimus, įsijungia be aiškios priežasties ir erzina savo signalais ar įspėjimais.

Australijoje atliktas tyrimas parodė, kad penktadalis vairuotojų sąmoningai išjungia tokias sistemas savo automobilyje. Tarp dažniausiai išjungiamų funkcijų yra eismo juostos palaikymo asistentas, kurio atsisako net 45 procentai apklaustųjų. 

Toliau sąraše rikiuojasi adaptyvus greičio palaikymo įrenginys ir parkavimo pagalba, kurių atsisako po 17 procentų vairuotojų, taip pat automatinio avarinio stabdymo sistema ir priekinio susidūrimo įspėjimai, kurių funkcionalumą išjungia atitinkamai 16 ir 11 procentų respondentų.

Nors šios sistemos kuriamos siekiant sumažinti nelaimingų atsitikimų skaičių, ypač tokių, kaip atsitrenkimai į kito automobilio galą, kurių statistika itin aukšta, daugelis vairuotojų vis tiek renkasi jų atsisakyti. Ekspertai pabrėžia, kad daugeliu atvejų būtent šios technologijos leidžia išvengti pavojingų situacijų ir netgi gali išgelbėti gyvybes. 

Nepaisant to, vairuotojai dažnai vertina jas kaip pernelyg jautrias, trukdančias susikaupti ir sukeliančias bereikalingą įtampą. Įdomu tai, kad net ir tie vairuotojai, kurie išjungia saugumo sistemas, dažniausiai sutinka, jog jos iš tiesų pagerina saugumą keliuose. Daugiau nei pusė apklaustųjų pripažįsta, kad tokios technologijos mažina nelaimių skaičių ir padeda išvengti rimtų pasekmių. 

Be to, naudotų automobilių rinkoje vis didesnę reikšmę įgauna būtent šios funkcijos, pirkėjai ieško modelių, turinčių galinio vaizdo kameras, aklosios zonos stebėjimą, parkavimo pagalbą ir adaptyvų greičio palaikymą.

Vis dažniau pasigirsta perspėjimų apie naują pavojų, tai pernelyg didelį pasikliovimą technologijomis. Kai vairuotojas pripranta, kad už jį sprendimus priima automobilis, mažėja jo situacinis sąmoningumas, o reakcijos laikas kritinėse situacijose tampa lėtesnis. 

Šis reiškinys vadinamas automatizavimo pasyvumu ir jau seniai žinomas aviacijos srityje. Žmogus nesąmoningai perduoda atsakomybę technologijoms, todėl mažėja jo budrumas, dažnėja dėmesio atitraukimo atvejai, o ilgainiui silpnėja ir paties vairavimo įgūdžiai.

Ekspertai vieningai pabrėžia, kad šiuolaikinės sistemos yra sukurtos tam, kad apsaugotų gyvybes ir sumažintų nelaimių tikimybę. Tačiau tam, kad jos iš tikrųjų pasitarnautų vairuotojams, būtina jas tobulinti, kad jos būtų mažiau įkyriai veikiančios ir geriau prisitaikytų prie realių vairavimo sąlygų. 

Išjungimas, tai ne sprendimas. Geriausia išeitis yra bendradarbiavimas tarp technologijų kūrėjų, vairuotojų ir saugumo ekspertų, siekiant sukurti tokias sistemas, kurios veiktų nepastebimai, bet efektyviai.

Nors frustracija dėl šiuolaikinių saugumo sistemų auga, net ir kritiškai nusiteikę vairuotojai pripažįsta jų vertę. Iššūkis slypi ne pačiose technologijose, o jų įgyvendinimo kokybėje. Tik tinkamai subalansuotos sistemos, atsižvelgiančios į vairuotojų poreikius ir įpročius, gali pasiekti pagrindinį tikslą, tai saugesnius kelius visiems.