Lietuvos oro uostai: rekordinis pajamų ir pelningumo augimas, beveik 7 mln. eurų įnašas į valstybės biudžetą

„Pernai Lietuvos oro uostai aptarnavo 6,6 mln. keleivių ir pasiekė naują rekordą. Tai suteikė pagrindą tikėtis ir geresnių finansinių rodiklių. Reikia pažymėti, kad 2024 metais bendrovės finansiniai rodikliai, lyginant su 2023 metų, pastebimai augo. Pajamos didėjo 9 proc. arba 5,7 mln. eurų. Tiek aviacinių, tiek neaviacinių pajamų augimui įtaką darė gausesni skrydžių bei keleivių srautai“, – teigia LTOU valdybos pirmininkas Gediminas Almantas.

Pažymima, kad augo ir bendros veiklos sąnaudos – jos buvo 29 procentais didesnės negu prieš metus.

„2024 metais atlikome sąnaudų priskyrimo korekciją ir rizikų pasidalijimo modelio sąnaudas priskyrėme savo veiklos sąnaudoms – šis procesas reikšmingai paveikė galutinį finansinį rezultatą. Tuo pačiu metu augo ir mūsų kitos sąnaudos, daugiausia tai vyko dėl rekordinio keleivių srauto augimo ir pilno oro uostų veiklos atsistatymo po pandemijos bei karo Ukrainoje pradžios. Nepaisant vykusių ir vis dar vykstančių Vilniaus bei Kauno oro uostų terminalų rekonstrukcijų, visų oro uostų pajamos augo. Šie rezultatai rodo aukštą oro uostų komandos profesionalumą, tvarų augimą ir gebėjimą užtikrinti svarbias investicijas ateičiai“, - komentuoja G.Almantas.

Praėjusių metų Lietuvos oro uostų koreguotas pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją bei rizikos pasidalijimo modelio sąnaudas (koreguota EBITDA) sudarė 22,1 mln. eurų ir buvo 9 proc. mažesnis negu 2023 metais.

Bendrovės pajamos iš aviacinės veiklos pernai pasiekė 41,6 mln. eurų, neaviacinės ir kitos veiklos pajamos – 23,8 mln. eurų. Bendros 65,4 mln. eurų pajamos tapo rekordinės per visą LTOU istoriją.

Beveik 7 mln. eurų dividendų valstybės biudžetui

Lietuvos oro uostai už 2024 metus į valstybės biudžetą sumokės daugiau nei 6,9 mln. dividendų, 2023 metais buvo išmokėta daugiau negu 5 mln. eurų dividendų.

„Praėjusių metų pabaigoje įprasminome savo siekius, patvirtindami naują veiklos strategiją iki 2028 m. Šios strategijos pagrindas – infrastruktūros modernizavimas, susisiekimo oru kokybės proveržis, subalansuoto verslo modelio stiprinimas, partnerysčių ir keleivių patirties gerinimas. Ne mažiau svarbūs aspektai – veiklos tęstinumo ir atsparumo stiprinimas bei į tvarumą orientuota organizacijos transformacija“, – komentuoja LTOU vadovas Simonas Bartkus.

Apibendrindamas praėjusių metų rezultatus bendrovės vadovas pažymi, kad laikotarpis buvo turtingas tiek unikalių pasiekimų, tiek vertingų pamokų.

„Sėkmingai ir anksčiau laiko baigtos Vilniaus oro uosto naujojo keleivių išvykimo terminalo statybos, atnaujinta centrinė aikštė su visa transporto schema – visa tai buvo tarsi fonas pristatant ilgalaikį oro uostų tinklo plėtros planą (angl. master plan) iki 2052 metų ir formuojant reikšmingus oro uostų infrastruktūros pokyčius, kurie priartina Lietuvą prie pasaulio ir stiprina bendrovės lyderystę Baltijos regione“, – sako S. Bartkus.

Planuojama, kad 2025-aisiais į visą LTOU tinklo infrastruktūrą bus investuota daugiau nei 58 mln. eurų, siekiant gerinti paslaugų kokybę, skaitmenizuoti veiklos procesus ir didinti šalies oro uostų indėlį į ekonomiką.