Šokiruojantis atlyginimų skirtumas: kodėl už tokį pat darbą vieni skaičiuoja tūkstančius, o kiti tik centus?

Darbo pobūdis, pareigų pavadinimas, atsakomybės lygis, viskas gali būti vienoda, tačiau atlyginimas priklauso nuo šalies ekonomikos, pragyvenimo lygio, profsąjungų įtakos bei darbo rinkos paklausos. 

Tai ypač akivaizdu tokiose profesijose kaip slaugytojai, vairuotojai, statybininkai ar IT specialistai – jų darbas būtinas visur, bet įkainiai labai nevienodi. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kiek realiai uždirba tos pačios profesijos darbuotojai Lietuvoje, Lenkijoje, Vokietijoje ir Skandinavijos šalyse. 

Skaičiai paremti naujausiais statistikos duomenimis, viešais atlyginimų vidurkiais ir darbo rinkos analizėmis, atsižvelgiant į mokesčius ir darbo valandų skaičių.

Slaugytojai: už tą patį darbą – keturis kartus daugiau?

Slaugytojų darbas yra vienas iš akivaizdžiausių pavyzdžių, kaip atlyginimai skiriasi skirtingose Europos dalyse. Lietuvoje bendrosios praktikos slaugytojos vidutinis atlyginimas svyruoja apie 1 200 – 1 500 eurų į rankas, priklausomai nuo darbo krūvio, patirties ir įstaigos.

Lenkijoje situacija šiek tiek geresnė, mat čia vidutinis atlygis dažniausiai siekia apie 1 800 – 2 200 eurų į rankas. Tuo tarpu Vokietijoje ta pati pozicija vertinama gerokai solidžiau – vidutiniškai apie 3 500 – 4 000 eurų per mėnesį po mokesčių. 

Skandinavijoje šis skaičius dar didesnis. Pavyzdžiui, Švedijoje slaugytojai vidutiniškai uždirba apie 4 500 eurų, o Norvegijoje – net iki 5 000 – 5 500 eurų.

Pridėjus darbo sąlygas, pamainų sistemą ir viršvalandžių apmokėjimą, skirtumai tampa dar ryškesni. Ta pati kvalifikacija, tas pats darbas, bet skirtumas gali siekti net 4 kartus.

Statybininkai: fizinis darbas vertinamas labai skirtingai

Statybininko profesija – dar viena, kur atlyginimų kontrastai stebina. Lietuvoje patyręs statybininkas uždirba apie 1 000–1 800 eurų „į rankas“, o su priedais ar dirbant viršvalandžius galbūt ir daugiau. Tačiau tai vis tiek gerokai mažiau nei jų kolegos Vakaruose.

Lenkijoje situacija labai panaši – statybininkų vidutiniai atlyginimai sukasi apie 1 500 – 2 000 eurų. Vokietijoje patyręs darbininkas jau gali tikėtis 2 800 – 3 500 eurų atlyginimo. Skandinavijos šalyse tokios pareigos įkainojamos nuo 3 500 iki 5 000 eurų, priklausomai nuo regiono, specializacijos ir sezoniškumo.

Įdomu tai, kad nors darbo pobūdis tas pats, plytos, betonas, dažai, svarbiausia tampa ne rankų darbas, o tai, kur tas darbas atliekamas. Vakaruose net fizinis darbas vertinamas su kur kas didesne pagarba – tiek atlyginimu, tiek socialinėmis garantijomis.

IT specialistai: konkurencija jau ir Lietuvoje

Skaitmeninių technologijų srityje skirtumai mažėja. Lietuvoje programuotojai ar sistemų administratoriai jau gali uždirbti apie 2 500 – 3 500 eurų į rankas, o vyresnieji specialistai ir 4 000 – 5 000 eurų. Lenkijoje atlyginimai šiek tiek žemesni, tačiau ir ten rinka auga.

Vokietijoje IT specialistai uždirba vidutiniškai 4 500 – 6 000 eurų, o Skandinavijoje – dar daugiau, iki 7 000 eurų ir daugiau, priklausomai nuo technologijų ir sektoriaus. Vis dėlto Lietuva šiame segmente jau išsiskiria, dėl mažesnių gyvenimo sąnaudų ir stipraus talentų fondo, ji tampa patrauklia alternatyva ir tarptautinėms įmonėms.

Tai viena iš sričių, kur atlyginimų atotrūkis mažėja, o lietuviai tampa konkurencingi ne tik kainos, bet ir kokybės prasme.

Vairuotojai: atlyginimai bet kokiu oru

Vairuotojai, ypač tarptautinio transporto, taip pat išgyvena didelius atlyginimų skirtumus. Lietuvoje vežėjai dažnai reklamuoja 2 000 – 2 800 eurų į rankas, tačiau tai dažnai susiję su komandiruočių sistema. Lenkijoje panašiai, galbūt kiek mažiau.

Vokietijoje ir Skandinavijoje vairuotojai gali tikėtis pastovesnio atlyginimo – apie 3 000 – 4 000 eurų, kartais daugiau. Tačiau skirtumas slypi detalėse. Vakarų Europoje tai fiksuotas atlyginimas su visomis socialinėmis garantijomis, o Rytų Europoje – dažnai susideda iš dienpinigių, mažesnės bazės ir ilgo buvimo kelyje.

Ta pati profesija – skirtingos realybės

Nors pareigos ir darbų pavadinimai vienodi, atlyginimai skiriasi drastiškai. Vakarų Europoje darbuotojai ne tik uždirba daugiau, bet dažnai dirba trumpesnį darbo laiką, gauna daugiau atostogų, turi geresnį socialinį saugumą.

Lietuvoje pajamos auga, bet tempas lėtesnis. Didėjanti konkurencija, emigracija ir atvira darbo rinka verčia darbdavius ieškoti sprendimų, tačiau kol kas analogiškų pareigų darbuotojai skirtingose šalyse gyvena skirtinguose pasauliuose. Ir už tą patį darbą gauna labai skirtingą kainą.