Prisijunkite
Prisijunkite
Niekam ne paslaptis, kad kai kurie automobilių modeliai gerokai labiau linkę rūdyti nei kiti. Ir čia dažnai esmė slypi ne tame, ar transporto priemonė buvo patekusi į avariją.
Dažnai problema glūdi pačio gamintojo sprendimuose, o kai kurie jų tiesiog nepakankamai gerai pasirūpino kėbulo apsauga nuo korozijos. Daugelis sutiks, jog su rūdimis kovoti sudėtinga ir brangu, todėl žinoti, kokie naudoti automobiliai jautresni rūdims, išties verta.
Rūdys tai ne tik estetinė problema. Korozija pažeidžia suvirinimo siūles, lonžeronus ir kėbulo sijas, o tai tiesiogiai veikia automobilio konstrukcijos standumą ir keleivių saugumą avarijos metu.
Kurie automobiliai rūdija dažniausiai? 30 metų trunkantis švedų tyrimas
Švedų automobilių žurnalas „Vi Bilägare“ jau daugiau nei 30 metų tyrinėja korozijos klausimus. Skandinavijoje, kur žiemos ilgos ir šaltos, apsauga nuo rūdžių tampa itin svarbi.
Dar 1989 metais žurnalas pradėjo bendradarbiauti su Stokholmo įmone „Rostskyddsmetoder“, kuri specializuojasi antikorozinių technologijų tyrimuose.
Šių tyrimų pagrindu sudaromas reitingas, paremtas nepriklausomais bandymais. Per visą laiką švedai ištyrė daugiau kaip 500 skirtingų automobilių modelių.
Kaip atliekami šie tyrimai?
Automobiliai yra tikrinami ten, kur dažnas žurnalistas nė nežiūrėtų – naudojant endoskopus analizuojamos uždaros ertmės, lakų pažeidimai, karoserijos plokštės, taip pat tikrinami sandarikliai, vandens nutekėjimo sistemos, cheminės dangos bei konstrukcinių medžiagų savybės.
Ekspertai vertina, ar gamintojo įrengtos vandens nutekėjimo angos tinkamai pašalina drėgmę, ar sandarikliai išlaiko savo elastingumą, ar apsauginiai sluoksniai nepradeda skilinėti ir neleidžia prasiskverbti drėgmei.
Gamintojų antikorozinių sprendimų įvertinimai
Pagal naujausią reitingą gamintojų vidurkis siekia 3,1 balo iš 5 galimų. Kai kurie rezultatai stebina:
Kodėl taip stipriai rūdija japoniški automobiliai?
„Rostskyddsmetoder“ ekspertai paaiškina, kad Japonijos gamintojai dažniausiai pasikliauja dažų gruntu ir cheminėmis dangomis, o europiečiai daugiau investuoja į profilių vaškavimą ir galvaninį cinkavimą.
Būtent pastarasis metodas užtikrina geresnę ilgalaikę apsaugą, nes yra atsparesnis mechaniniams pažeidimams.
Todėl daugelis „Honda“, „Mazda“, „Toyota“, „Subaru“ ar „Suzuki“ savininkų net po naujo automobilio įsigijimo papildomai investuoja į papildomą antikorozinį padengimą. Švedų tyrimas rodo, kad toks sprendimas yra visiškai pagrįstas.
Problemos naujesniuose modeliuose
Naujesniuose automobiliuose dažnai naudojamos plastikinės ar veltinio tipo apdailos detalės, kurios kaupia drėgmę ir sudaro palankią terpę rūdims plisti.
Tinkamai atliekant antikorozinį padengimą, būtina nuimti tokias apsaugas ir papildomai apdoroti ertmes ilgalaikiais preparatais, kurie ilgai išlieka elastingi ir neleidžia kauptis drėgmei.
Senesnių modelių antikoroziniai įvertinimai
Švedai pateikia duomenis ir apie senesnius modelius, kai kuriems jau 15–20 metų. Čia daugiausia problemų fiksuota „Alfa Romeo 159“ (1 balas), „Jeep Cherokee“ (1 balas), „Peugeot 1007“ (1 balas), „Fiat Doblo“ (1 balas), „Toyota Aygo“ (1 balas), „Subaru Legacy“ (1 balas).
Dauguma kitų senesnių automobilių surinko po 2 balus, o tai rodo, kad papildoma apsauga jiems yra aktuali jau nuo pirmųjų eksploatacijos metų.
0 komentarų
Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!
Prašome prisijungti