Svarbus įspėjimas kiekvienam vairuotojui: šis įprotis gali kainuoti 90 eurų arba net teisę vairuoti

Viešojoje erdvėje nuomonės išsiskiria. Vieni giria tokį solidarumą tarp vairuotojų, esą tai mažina pavojų, skatina atsargumą. Kiti primena, kad toks elgesys trukdo teisėsaugos darbui ir net gali padėti pažeidėjams išvengti atsakomybės.

Bet kaip iš tikrųjų vertinama pagal Lietuvoje galiojančias Kelių eismo taisykles (KET)? Ar už šviesų mirksėjimą gresia baudos? Ir ar moralinė intencija visada sutampa su leistinu elgesiu?

Neoficialūs signalai – įprasti, bet ne visada teisėti

Vairuotojai dažnai pasitelkia neoficialius signalus – mirksi ilgosiomis šviesomis, įjungia avarinį signalą. Tai daroma dėl įvairių priežasčių, padėkoti, atsiprašyti, perspėti apie kliūtį ar prašyti kelio. Gestas dažnai atrodo nekaltas, tačiau netinkamas signalų naudojimas gali sukelti pavojų eismo saugumui.

Ypač dažnai ilgosiomis šviesomis įspėjama apie greičio matuoklius ar policijos postus. Kartais mirksima norint parodyti, kad priešpriešinis vairuotojas per ryškiai šviečia, o greitkelyje – prašant pasitraukti iš greitesnės eismo juostos.

Pagal KET 81 punktą, įspėjamieji signalai apima posūkių, stabdžių, garso, žibintų perjungimo signalus bei avarinės signalizacijos įjungimą. Visgi KET 90 punktas draudžia naudoti tolimąsias šviesas kaip įspėjamąjį signalą, jei jos gali akinti kitus, net ir per galinio vaizdo veidrodį. Už tai gali būti skirta bauda nuo 30 iki 90 eurų.

Kada šviesos tampa problema?

Ilgųjų šviesų mirksėjimas gali būti pavojingas, apakinus priešpriešais važiuojantį vairuotoją, net trumpam, galima sukelti rimtą eismo situaciją. Tokiu atveju net draugiškas perspėjimas gali tapti grėsme.

Dar daugiau, jei vairuotojas tyčia mirksi siekdamas paskubinti kitą eismo dalyvį, tai jau gali būti vertinama kaip chuliganiškas vairavimas. Už tokį elgesį gali būti skirta bauda nuo 450 iki 550 eurų ir atimta teisė vairuoti nuo 12 iki 24 mėnesių.

Tad moralinis „norėjau padėti“ ne visada apsaugo nuo atsakomybės, svarbu, ar signalas nekenkia saugumui.

Avarinės šviesos – naudoti atsakingai

Avarinių šviesų naudojimas yra dar vienas dažnas būdas padėkoti ar įspėti. Tačiau jos taip pat turi savo paskirtį ir ribas. Pagal KET 91 punktą, avarinė signalizacija privaloma šiais atvejais: priverstinai sustojus ten, kur stovėti draudžiama, įvykus eismo įvykiui, esant prastam matomumui, kai vairuotojas akinamas ar vežant vaikų grupę su pažymėta transporto priemone.

Tai reiškia, kad sustojus netinkamoje vietoje ir įjungus avarines šviesas – situacija nepasiteisina. Dažni vairuotojų pasiaiškinimai „aš tik trumpam“ ar „niekam netrukdau“ – policijai žinomi, bet nereikšmingi. Avarinis signalas nėra leidimas parkuotis ten, kur tai draudžiama.

Taisyklių ribos ir žmogiškas elgesys

Norint perspėti apie pavojų, reikia žinoti ir kaip tai padaryti teisingai. Pavyzdžiui, KET 96 punktas numato, kad akinamas vairuotojas turi ne atsakyti mirksėjimu, o sulėtinti greitį, įjungti avarinį signalą, o jei reikia – sustoti.

Išskirtiniais atvejais šviesų signalizavimas gali būti leidžiamas, pavyzdžiui, lenkimo metu norint atkreipti dėmesį. Bet kasdienėje praktikoje tai turi būti daroma atsargiai, tik tada, kai nekelia rizikos.

Policijos požiūris – saugumas pirmiausia

Policija pabrėžia, kad jų tikslas nėra „prigauti“, o užtikrinti saugumą kelyje. Todėl vairuotojų bandymai įspėti apie patruliuojančius ekipažus mirksint šviesomis, ne tik beprasmiški, bet ir kenksmingi. Prevencinės priemonės skirtos tam, kad visi vairuotojai elgtųsi atsakingai, o ne tik tuomet, kai žino, jog yra stebimi.

Siekis padėti kitam vairuotojui yra sveikintinas. Bet tai turi būti daroma saugiai ir atsakingai. Kartais pakanka rankos mosto ar galvos linktelėjimo. Jei abejoji, ar tavo signalas gali sukelti neaiškumų – geriau jo atsisakyti.