Bankas siūlo net 250 eurų už nieką? Jeigu pamatėte tokį pasiūlymą – būtinai perskaitykite šį tekstą

Įvairūs apgaulingi skelbimai plinta socialiniuose tinkluose, interneto portaluose, kartais net siunčiami el. paštu ar SMS žinutėmis. Nors jie gali atrodyti tikroviškai, jų tikslas yra vienas - pasinaudojus žmonių patiklumu, surinkti jautrią informaciją. Vartotojai raginami kuo skubiau prisijungti per atsiųstą nuorodą ir atnaujinti duomenis, tačiau tai tėra apgaulė, kuri gali baigtis tuščia banko sąskaita.

Todėl labai svarbu būti budriems, žinoti pagrindinius sukčiavimo požymius ir mokėti juos atpažinti. Šiame tekste pasidalinsime, kaip veikia sukčiai, į ką atkreipti dėmesį ir ką daryti, jei atsidūrėte jų taikinyje. Geriau iš anksto žinoti, negu vėliau gailėtis.

Aukščiau pateikiama nuotrauka yra puikus pavyzdys, kaip sukčiai bando apgauti žmones, pasitelkdami žinomų įmonių vardus. Iš pirmo žvilgsnio skelbimas atrodo kaip „Swedbank“ reklama, siūlanti net 250 eurų premiją, tačiau tai yra sukčiavimo schema, skirta išvilioti jūsų asmeninius duomenis arba prisijungimo informaciją.

Sukčiai dažnai naudoja tokias frazes kaip „Gaukite 250 eurų“ ar „Tik Swedbank naudotojams!“ norėdami sukurti skubos ir išskirtinumo jausmą. Jie pasitelkia profesionaliai atrodančius paveikslėlius, pažįstamus logotipus, šriftus ir spalvų gamą, kad įtikintų vartotoją spausti nuorodą. 

Tačiau tokiuose skelbimuose nuoroda veda ne į oficialią banko svetainę, o į sukčių puslapį, kuris gali būti beveik identiškas tikrajai svetainei.

Kaip atpažinti apgaulę?

1. Netikras adresas – šiuo atveju svetainė nurodyta kaip „swedbankapromoktot.com“, o tai nėra oficialus „Swedbank“ domenas. Toks adresas kelia labai rimtų įtarimų.
2. Didelės pinigų sumos už nieką – bankai niekada nesiūlo 250 eurų vien už tai, kad esate jų klientas.
3. Skubos signalai – dažnai rašoma „tik šiandien“, „tik pirmiesiems“, „paskubėkite“ – tai sukelia norą veikti neapgalvotai.
4. Klaidinantis dizainas – vizualiai sukčiai bando kuo labiau priminti oficialią komunikaciją, bet dažnai palieka gramatinių klaidų ar keistų žodžių junginių.

Ką daryti, jei tokį skelbimą pamatėte?

• Nespauskite nuorodos.
• Nesiveskite savo banko duomenų, prisijungimų ar kortelės informacijos.
• Patikrinkite informaciją oficialiame „Swedbank“ puslapyje arba paskambinkite bankui.
• Praneškite apie skelbimą Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui arba bankui.

Kiekvienam iš mūsų reikėtų atsiminti, kad jei skamba per gerai, kad būtų tiesa – tikriausiai tai ir nėra tiesa. Būkite budrūs, nes sukčiai tampa vis labiau įžūlūs, gudresni ir technologiškai pažangesni. Net jei reklama atrodo įtikinama – visada tikrinkite adresą, neveskite duomenų, ir nepulkite veikti iš emocijos.