Tūkstančiai lietuvių liks be automobilių: naujos taisyklės smogs be jokio gailesčio, baus visus be išimties

Šis sprendimas buvo priimtas dar prieš dvejus metus, o pereinamasis laikotarpis, kuris įsigaliojo 2023-iaisiais, jau baigiasi. 

Taisyklės esmė – kova su suklastotos ridos problema, tačiau ekspertai įspėja, kad šiuo pokyčiu labiausiai nukentės ne klastotojai, o nieko neįtariantys vairuotojai, kurie apie suklastotą ridą dažnai sužino tik techninės apžiūros metu. 

Pasak automobilių istorijos platformos „carVertical“ atstovo Mato Buzelio, situacija glumina, nes nėra jokio aiškaus plano, ką daryti tiems, kurie pakliūna į šią keblią padėtį. Jie jau kartą nukentėjo, nes sumokėjo už nekokybišką automobilį, o dabar dar kartą nukenčia dėl to, kad neturi sprendimo, kaip ją ištaisyti.

Dvigubas smūgis apgautiems pirkėjams

Bene didžiausias paradoksas – iki šiol nei Lietuvos transporto saugos administracija, nei techninės apžiūros įstaigos nepateikė konkretaus atsakymo, ką daryti suklastotos ridos atveju. Jei sistema užfiksuoja neatitikimus, automobilis gauna neigiamą įvertinimą, tačiau net ir tvarkingas automobilis negali būti eksploatuojamas, jei ridos rodmuo neatitinka sistemos duomenų.

Pati ridos korekcija yra nelegali, todėl oficialūs servisai jos neatlieka, o tai reiškia, kad vairuotojai gali būti priversti ieškoti neoficialių sprendimų. Tai yra tiesus kelias į šešėlinę rinką.

„Automobilio pirkėjas tampa įkaitu. Jam niekas nepadeda, bet iš jo atimama teisė naudotis transporto priemone. Vietoj to, kad sistema veiktų kaip prevencinė, ji veikia kaip baudžiamoji“, – tvirtina M. Buzelis.

Permoka dėl apgaulės – vidutiniškai 2 tūkst. eurų

„carVertical“ duomenys rodo, kad dėl suklastotos ridos Lietuvos pirkėjai permoka vidutiniškai 22,4 proc. Tai reiškia, kad vietoj 8 tūkst. eurų vertės automobilio jie sumoka apie 10 tūkst. eurų – vien dėl to, kad tiki išgalvotais ridos duomenimis.

Ekspertas pabrėžia, kad pirkėjai turėtų tikrinti automobilio istoriją prieš pirkimą, pasidomėti jo ankstesne eksploatacija, avarijomis ir technine būkle. Taip pat rekomenduojama nuvykti į patikimus autoservisus ir atlikti patikrą, kur būtų galima peržiūrėti elektroninių sistemų įrašus. 

Tokia diagnostika gali padėti pastebėti ridos klastojimą – ypač jei jis atliktas neprofesionaliai.

Problema Europoje – sisteminė

Ridos klastojimas nėra tik Lietuvos problema. Ji egzistuoja visoje Europoje. Tačiau kai kurios šalys ėmėsi spręsti tai griežčiau, sukurdamos atskiras informacines sistemas, bendradarbiaudamos su techninės priežiūros tarnybomis, draudimo bendrovėmis ir net telematikos platformomis.

Tuo metu Lietuvoje, kaip pastebi ekspertai, įgyvendinamas baudimo be pagalbos modelis. Informacijos, ką daryti tokioje situacijoje, nėra. 

Numatytas pereinamasis laikotarpis buvo skirtas tik įspėjimui, bet nebuvo pateikta jokio realaus mechanizmo, kuris padėtų išspręsti situaciją.

Ką daryti vairuotojams?

Kol kas vienintelis patarimas – tikrinti automobilį dar prieš įsigyjant. Tai reiškia, kad kiekvienas būsimas pirkėjas turėtų investuoti į ataskaitas, patikras ir, jei reikia, atsisakyti sandorio, jei kyla įtarimų.

M. Buzelis pabrėžia, kad kova su ridos klastotojais yra būtina, bet ji turi būti nukreipta į pažeidėjus, o ne į tuos, kurie jau yra nukentėję. Jei sistema neveikia kaip pagalbos mechanizmas, tuomet tai tik sustiprina chaosą, o ne užtikrina saugumą.

Taigi, liepos 7 diena yra kritinė data tiems, kurie nėra tikri dėl savo automobilio ridos. Patikra, prevencija ir atsargumas gali padėti išvengti didelių nuostolių.