NATO jau nebejuokauja: rengiasi scenarijui, apie kurį niekas nenori garsiai kalbėti, pasirodė stulbinantys vaizdai

Skamba neįtikėtinai, tačiau tai ne pratybų fantazija, o konkretūs manevrai, vykę Suomijos miškuose, kur šiuolaikiniai naikintuvai F-35 ir „F/A-18 Hornet“ tūpė tiesiog ant laikinai uždaryto kelio.

Tai ne ekscentriška pramoga ar pilotų triukas, tai pratybos „Baana“, kurių pavadinimas suomių tarme reiškia tiesiog „kelias“. Tai kasmetinis Suomijos karinių oro pajėgų renginys, kurio esmė yra pasirengimas netikėtoms situacijoms. 

Jeigu oro uostai būtų sunaikinti ar netinkami naudoti dėl raketinių smūgių, kariai turi būti pasirengę kilti ir leistis bet kur, net ant paprasto greitkelio.

Į šias pratybas įsitraukė ir Nyderlandų pilotai, norėdami pasisemti patirties iš suomių, kurie tokias treniruotes rengia nuolat. Olandijoje paskutinį kartą tokio pobūdžio mokymai vyko prieš 41 metus – tai rodo, kaip stipriai pasikeitė saugumo situacija Europoje.

F-35 kaip pavyzdys – kilimas, tūpimas, vėl į orą

Vienas moderniausių pasaulio naikintuvų „F-35 Lightning“ startuoja iš Pirkkala bazės Suomijoje ir keliauja į laikinai uždarytą Tikkakoski autostrados ruožą. Virš galvos – kankorėžių vainikuoti miškai, apačioje – karinė technika paslėpta tarp žalumos. 

Lėktuvas skrenda ratu, priartėja prie žemės beveik 300 km/h greičiu, trumpam paliečia asfaltą, bet nesustoja, iškart kyla aukštyn, imituodamas „touch-and-go“ manevrą. Po kelių akimirkų tą patį atlieka antrasis F-35. Vėliau danguje pasirodo Suomijos naikintuvai Hornet.

Tai ne šiaip sau treniruotė, o realus pasirengimas veikti net tuomet, kai pagrindinė infrastruktūra tampa nepasiekiama. 

Tai ir yra šiuolaikinė „išsklaidytų pajėgų“ (angl. dispersed deployment) doktrina, kuri leidžia kariuomenei greitai prisitaikyti, judėti ir išlikti veiksmingai net esant visiškai išardytai logistikos struktūrai.

NATO principas: kuo mažiau priklausomybės nuo bazės, tuo daugiau galimybių

Kaip pabrėžė Nyderlandų karinių oro pajėgų brigados generolas Marcer van Egmond, tai viena svarbiausių naujosios NATO strategijos dalių. Tradicinės oro bazės yra lengvas taikinys. Jeigu jos atsiduria po priešo smūgiu, turime turėti alternatyvą.

Todėl ir naikintuvai, ir logistika, ir žmogiškieji ištekliai turi būti pasirengę veikti mobiliomis sąlygomis, ant kelio, su ribota technine parama, bet efektyviai. Taip padidinama ne tik išgyvenamumo tikimybė, bet ir gebėjimas smogti atgal net tada, kai viskas atrodo prarasta.

Pratybų patirtis ir Vokietijai, ir JAV, ir Suomijai

Praėjusiais metais prie tokių pačių treniruočių Suomijoje prisijungė vokiečių Eurofighter Typhoon pilotai bei amerikiečiai su tais pačiais F-35. Tai rodo, kad išmokus vieną scenarijų, NATO nariai gali jį adaptuoti ir savo šalyse.

O pavyzdžių apstu. Suomija reguliariai treniruojasi šiuo būdu, o jų pavyzdžiu seka ir kitos šalys. Beje, puikus įrodymas, kad tokia strategija veikia, Ukrainos aviacija, kuri, nors ir veikiama iš visų pusių, vis dar sugeba atsispirti Rusijos oro pajėgoms, būtent dėl lanksčių ir mobilių sprendimų.

Lenkija turi keturis išlikusius DOL, specialius kelių ruožus, kurie gali būti greitai transformuoti į lauko oro uostus. Vienas jų, DOL Wielbark, 2021 metais buvo renovuotas už 100 milijonų zlotų ir 2023–2024 metais čia vėl pradėti mokymai po daugiau nei 20 metų pertraukos.

Kai kuriose autostradose, pavyzdžiui, A4 greitkelyje prie Tarnovo, jau dabar įrengtos vietos, kur prireikus galėtų kilti naikintuvai. Nors Gynybos ministerija apie tokias vietas kalba labai atsargiai, vis dėlto akivaizdu, kad jos egzistuoja.

Kodėl tai svarbu?

Todėl, kad Europa pagaliau atsibudo. Karas Ukrainoje parodė, kad gynybinė strategija, paremta vien milžiniškais kariniais miesteliais ir stacionariomis bazėmis, šiais laikais yra atgyvena. Greitis, mobilumas, galimybė veikti netikėtose vietose – tai raktas į sėkmę.

Ir kai virš ežeringų Suomijos miškų virpa oras nuo F-35 variklių, kai pilotai tobulina įgūdžius leistis ant betono ruožų, supranti, kad karinė tikrovė pasikeitė. Ir šį kartą Europa nebelaukia, kol bus per vėlu.