Vienas žingsnis, kuris žudo variklį: mechanikai įspėja, kad ši gamintojų rekomendacija gali kainuoti brangiai

Deja, pastaruoju metu vis dažniau ne vairuotojai, o patys gamintojai tampa priešlaikinio variklio nusidėvėjimo priežastimi. Šią tendenciją pastebėję mechanikai pabrėžia, kad kai kurie iš pirmo žvilgsnio modernūs sprendimai gali turėti visai priešingą efektą.

Automobilių savininkai dažnai pasikliauna gamintojo nurodymais manydami, kad tai yra saugiausias būdas eksploatuoti transporto priemonę. Tačiau ilgesni techninės priežiūros intervalai, kuriuos skatina šiuolaikinės „Long Life“ alyvos, ne visada atneša naudą. 

Nors teoriškai tokios alyvos ir varikliai pritaikyti ilgesniam eksploatavimo ciklui, realios važiavimo sąlygos yra kur kas sudėtingesnės nei laboratoriniai testai.

Dažnai rekomenduojama keisti alyvą kas 30 tūkst. kilometrų ar dar rečiau, nes tai atrodo patogu ir ekonomiška. Bet tik tol, kol variklyje nepradeda vykti pokyčiai, kurių pasekmes tenka spręsti jau pasibaigus garantijai. O tuomet visos išlaidos gula ant automobilio savininko pečių.

Kodėl alyva negali laukti?

Alyva – tai ne tik skystis, kuris sutepa. Ji atsakinga už šilumos šalinimą, nuosėdų surinkimą, rūgščių neutralizavimą ir variklio sandarumą. Tačiau laikui bėgant net pati geriausia alyva praranda savo savybes. 

Ir kuo sudėtingesnės eksploatacijos sąlygos, tuo greičiau tai įvyksta. Trumpi atstumai, dažnas variklio užvedimas, kamščiai mieste, važiavimas dideliais apsisukimais arba per aukštoje ar per žemoje temperatūroje – visa tai sukelia alyvos degradaciją. 

Tuo metu vairuotojai, pasitikintys gamintojo siūlomu intervalu, dažnai net nepastebi, kad jų variklis jau seniai dirba be tinkamos apsaugos.

Dar viena problema yra ta, kad alyvos lygio stebėjimo įpročių nykimas. Kadaise įprasta patikrinti tepalų kiekį prieš ilgesnę kelionę, šiandien dažnam atrodo, kad to daryti nebereikia, juk prietaisų skydelyje viskas parodyta. Tačiau perspėjimo lemputė dažnai įsijungia jau tada, kai variklis dirba „sausai“.

Ką reiškia senas tepalas variklyje?

Nors variklio užstrigimas dėl senos alyvos yra retas atvejis, mechanikai fiksuoja vis daugiau situacijų, kai per ilgi alyvos keitimo intervalai sukelia rimtas problemas.

• Išsitampę paskirstymo grandinės – nauji varikliai dažniau turi grandinę vietoj diržo. Jei alyva keičiamas per retai, grandinė pradeda tiestis, dėl ko gali sutrikti variklio darbas. Tokie gedimai ypač dažni TSI, THP ir dCi tipo varikliuose.
• Sugedusios turbinos – turbokompresoriams reikalingas šviežias, tinkamo klampumo tepalas. Senas ar suiręs tepalas prastai sutepa turbinos guolius, o tai veda prie brangių remontų – jų kaina gali siekti net 8–12 tūkst. eurų.
• Anglies nuosėdos ir alyvos kanalų užsikimšimai – senas tepalas praranda gebėjimą surinkti nešvarumus. Dėl to variklyje kaupiasi nuosėdos, kurios užkemša alyvos kanalus, blogina kompresiją ir trukdo degimo procesui. Dyzeliniuose varikliuose dar viena problema – alyvos praskiedimas degalais regeneruojant DPF filtrą.

Kas iš tiesų apsimoka?

Pasitikėti vien gamintojo optimizmu gali būti brangu. Nors ilgi alyvos keitimo intervalai skamba patogiai ir ekonomiškai, realybėje tai dažnai tampa ilgamečiu nuostoliu.

Štai kodėl vis daugiau patyrusių mechanikų rekomenduoja grįžti prie paprasto principo – keisti alyvą kas 10–15 tūkst. kilometrų, priklausomai nuo važiavimo sąlygų. Tai nedidelė investicija, kuri gali išgelbėti nuo daug brangesnių bėdų ateityje.

Kartais priežiūra, kuri atrodo pernelyg dažna, iš tikrųjų yra tiesiog racionali. Nes alyva, kuri savo darbą daro tyliai, vis tiek neamžina ir nuo jos priklauso, kiek laiko variklis išliks sveikas.