Norvegija peržengė visas ribas: vidaus degimo varikliai faktiškai išstumti iš rinkos, istoriniai pokyčiai

Norvegija dar kartą įrodė esanti elektromobilumo avangarde. 2025 metais elektromobiliai sudarė net 95,9 proc. visų naujų automobilių pardavimų šalyje. Kaip skelbia Norvegijos kelių federacija (OFV), vien gruodžio mėnesį šis rodiklis pasiekė net 97,6 proc.

Tai ryškus augimas, palyginti su 2024 metais, kai elektromobiliai taip pat dominavo Norvegijos rinkoje ir sudarė 89 proc. naujų automobilių pardavimų. 2020 metais jų dalis siekė 54 proc., o 2015 metais – tik 17 proc. Per dešimtmetį šalis praktiškai visiškai perorientavo naujų automobilių rinką į elektrinį transportą.

Populiariausiu prekės ženklu Norvegijoje (jau penktus metus iš eilės) tapo „Tesla“, užimanti 19,1 proc. rinkos. Antroje vietoje liko „Volkswagen“ (13,3 proc.), trečioje – „Volvo“ (7,8 proc.). Perkamiausiu modeliu tapo „Tesla Model Y“, kurios parduota 27 621 vienetas.

Mokesčių lengvatos ir baudos už automobilius su vidaus degimo varikliais

Faktas, kad norvegai beveik visiškai persėdo į elektromobilius, dažnai pateikiamas kaip pavyzdys kitoms valstybėms. Elektromobilumo šalininkai tai vadina įrodymu, jog atsisakyti automobilių su vidaus degimo varikliais įmanoma jau dabar, jei visuomenė pasižymi aukštu ekologinės sąmonės lygiu ir jei valstybė taiko pakankamas paskatas abejojantiems.

Dažnai pabrėžiama ir tai, kad Norvegijoje labai gerai išvystyta įkrovimo infrastruktūra ir yra didelė prieiga prie pigios elektros energijos, beveik visiškai gaunamos iš atsinaujinančių šaltinių (daugiausia hidroelektrinių). Tai svarbus veiksnys, tačiau vis dėlto ne pats lemiamiausias.

Daug rečiau kalbama apie tai, kad Norvegijoje daugelį metų taikomos didelės mokesčių lengvatos elektromobiliams, o automobiliams su vidaus degimo varikliais uždedami papildomi „baudžiamieji“ mokesčiai. Tai tiesiogiai atsispindi realiose automobilių kainose salonuose.

Pavyzdžiui, prieš ketverius metus 150 AG galios „Volkswagen ID.3“ elektromobilis Lenkijoje buvo maždaug 50 tūkst. zlotų brangesnis už 110 AG galios „Golf“. Tuo tarpu Norvegijoje „ID.3“ buvo apie 30 tūkst. zlotų pigesnis už „Golf“. Tokį milžinišką skirtumą nulėmė dviejų priemonių derinys: didžiulės lengvatos elektromobiliams ir labai aukšti mokesčiai automobiliams su vidaus degimo varikliais.

Dar aiškiau skirtumai matyti pažvelgus į dabartines kainas. Paimkime pigiausią benzininį „BMW X1“ (136 AG) ir jo elektrinę versiją iX1 bazinėje 204 AG modifikacijoje. Lenkijoje benzininis X1 kainuoja apie 190 tūkst. zlotų, o iX1 – apie 224 tūkst. zlotų. Norvegijoje atvirkščiai: benzininė versija kainuoja apie 253 tūkst. zlotų, o elektrinė – apie 192 tūkst. zlotų. Tad pirkėjai mieliau renkasi elektromobilį – jis ne tik gerokai galingesnis, bet ir pastebimai pigesnis.

Prie to prisideda ir kitos valdžios priemonės, skirtos „įtikinti“ vairuotojus persėsti į elektromobilius. Kaip aiškina asociacijos „Norsk Elbiforening“ atstovai, nuo 2012 metų importo mokestis, įskaičiuojamas į naujo automobilio su vidaus degimo varikliu kainą, padvigubėjo. Per tą patį laiką degalų kaina išaugo apie dvigubai, o tai dar labiau verčia susimąstyti apie eksploatacijos išlaidas.

Tuo pat metu nors elektros kaina Norvegijoje yra kintama ir gali keistis net kas valandą, vyriausybė gyventojams garantuoja tam tikrą jos lygį. 1 kWh kaina retai viršija 0,8 Norvegijos kronos, tai yra apie 30 euro centų (apie 0,30 euro). Tai reiškia, kad 100 km nuvažiuoti elektromobiliu kainuoja maždaug 6 zlotus (apie 1,4 euro) – itin nedaug, palyginti su degalų sąnaudomis.

Kaip iš salonų beveik dingo automobiliai su vidaus degimo varikliais

Jeigu atrodo, kad tokia situacija mažai ką turi bendra su laisva rinka ir vartotojų laisve rinktis, tai yra visiškai teisinga. Tačiau tai dar ne visa istorija. Šiandien problema – ne tik dirbtinai reguliuojamos kainos, bet ir beveik visiškas vairuotojų pasirinkimo galimybių apribojimas.

Anksčiau cituota Christina Bu (Norsk Elbiforening) pabrėžia, kad dabartinė mokestinė politika daro naujų automobilių su vidaus degimo varikliais pardavimą Norvegijoje beveik beprasmišką. Tai net švelniai pasakyta – tokie automobiliai iš rinkos beveik išnyko. Vidaus degimo variklių versijų jau kurį laiką neberasime „Volkswagen“, „Peugeot“, „Opel“ ir daugelio kitų gamintojų pasiūloje.

2024 metais apie 8 proc. Norvegijos naujų automobilių rinkos sudarė hibridai, iš ko labiausiai laimėjo „Toyota“ (modelis „Yaris“ netgi pateko į 9-ąją vietą pardavimų reitinge). Tačiau jau 2025 metais japonų gamintojas atsisakė net ir hibridinių modelių: dabar Norvegijoje „Toyota“ parduoda tik elektromobilius (išimtis – „Land Cruiser“, „Hilux“ ir komerciniai modeliai).

Pavienius benzininius ar dyzelinius tam tikrų modelių (dažniausiai flagmanų ar sportinių versijų) variantus dar siūlo „Audi“ ir „Mercedes-Benz“. Įdomu tai, kad „BMW“ vis dar palaiko palyginti plačią variklių gamą, todėl ir įmanomi tokie kainų palyginimai tarp elektrinių ir benzininių modelių, kaip minėtas X1 ir iX1 atvejis.

Mokestinių lengvatų elektromobiliams mažinimas

Atsižvelgiant į tai, kad Norvegijos salonuose faktiškai nebeliko naujų automobilių su vidaus degimo varikliais, nenuostabu, jog vyriausybė pradėjo laipsniškai atsisakyti išskirtinių lengvatų elektromobiliams.

Nuo 2026 m. sausio 1 d. sumažinta elektromobilių kainos riba, iki kurios jie neapmokestinami PVM. Anksčiau ši riba siekė 500 tūkst. Norvegijos kronų (apie 180 tūkst. zlotų, ~41 tūkst. eurų), o dabar ji sumažinta iki 300 tūkst. kronų (apie 108 tūkst. zlotų, ~25 tūkst. eurų). 2027 metais riba bus dar kartą mažinama – iki 150 tūkst. kronų, o nuo 2028 metų visi elektromobiliai bus apmokestinami pilnu 25 proc. PVM tarifu.

Taigi Norvegija iš esmės jau pasiekė pagrindinį tikslą – visiškai pakeitė naujų automobilių rinkos struktūrą. Dabar prasideda kitas etapas: palaipsniui grąžinama „normali“ mokesčių sistema, išlaikant elektromobilių dominavimą ir kartu bandant subalansuoti valstybės biudžeto pajamas.