Tai privalo žinoti visi vairuotojai: greičio matuoklių veikimo principas, štai kada bauda tikrai neišvengiama

Nors daugelis vairuotojų įsitikinę, kad fotoradaras suveikia vos tik viršijus greitį vienu kilometru per valandą, realybė kiek švelnesnė. Šiuo metu galiojanti tvarka numato, jog automatiniai greičio matuokliai fiksuoja pažeidimą tik tada, kai greitis viršija leistiną ribą daugiau nei dešimčia kilometrų per valandą. 

Kitaip tariant, važiuojant iki dešimties kilometrų per valandą greičiau nei leidžiama, baudos greičiausiai išvengsite. Ši paklaida nėra atsitiktinė, tai įteisinta ir oficialiai reglamentuota kaip galimo vairuotojo neatidumo ar prietaisų matavimo netikslumo tolerancija.

Ar ši išimtis galioja visada?

Svarbu pabrėžti, kad ši dešimties kilometrų per valandą riba taikoma tik automatizuotiems matuokliams, tai yra stacionariems fotoradarams ar vidutinio greičio matavimo sistemoms. Jei vairuotoją sustabdo pareigūnas ir nustato viršytą greitį net ir keliais kilometrais, bauda gali būti skirta nedelsiant. Taigi pasikliauti paklaida galima tik tuomet, kai kalbame apie automatinius prietaisus.

Kaip veikia vidutinio greičio matavimas?

Vidutinio greičio matavimo sistema veikia kiek kitaip. Ji neseka momentinio greičio, bet skaičiuoja vidutinį greitį visame tam tikros atkarpos ilgyje. Įrengtos dvi kameros viena pradžioje, kita pabaigoje. Užfiksuoja transporto priemonės valstybinius numerius ir tiksliai išmatuoja laiką, per kurį įveiktas atstumas. Jei paskaičiuotas vidutinis greitis viršija leistiną daugiau nei dešimčia kilometrų per valandą, vairuotojui skiriama bauda.

Ar galima sąmoningai sumažinti greitį, kad išvengti baudos?

Kai kurie vairuotojai, pastebėję vidutinio greičio kontrolę važiuodami per greitai, ima sąmoningai važiuoti gerokai lėčiau nei leidžiama, tikėdamiesi „išlyginti“ vidutinį greitį. Nors teoriškai tai veikia, praktikoje toks manevras gali būti pavojingas. Staigus greičio sumažinimas greitkeliuose ar intensyvaus eismo vietose kelia pavojų kitiems eismo dalyviams ir pačiam vairuotojui. Be to, kelio taisyklės draudžia važiuoti per lėtai, jei tai trikdo kitų saugumą ar eismą.

Ar verta naudoti greičio ribotuvą?

Vairuotojams, norintiems išvengti nepageidaujamo greičio viršijimo, naudinga išmokti naudotis greičio ribotuvo funkcija. Daugelis šiuolaikinių automobilių leidžia nustatyti maksimalų leistiną greitį, kurio viršyti technologiškai tiesiog neleidžiama. Tai ypač pravartu keliaujant nepažįstamais keliais ar artėjant prie žinomų matuoklių zonų.

Greičio ribotuvą galima aktyvuoti automobilio valdymo mygtukais, dažniausiai tais pačiais, kurie naudojami ir pastoviam greičiui palaikyti. Kai kuriais atvejais užtenka pasirinkti nustatymą „LIM“ ir nurodyti didžiausią norimą greitį. Ši funkcija padeda išvengti nevalingų greičio viršijimų ir yra tikrai naudinga tiek kasdieniam važiavimui mieste, tiek ilgesnėse kelionėse.

Kokios baudos taikomos už greičio viršijimą?

Baudų dydžiai priklauso nuo viršyto greičio. Štai kaip atrodo oficialūs tarifai:

• Viršijus greitį iki 10 kilometrų per valandą - skiriamas įspėjimas
• Viršijus nuo 11 iki 20 kilometrų per valandą - nuo 12 iki 30 eurų
• Viršijus nuo 21 iki 30 kilometrų per valandą - nuo 30 iki 90 eurų
• Viršijus nuo 31 iki 40 kilometrų per valandą - nuo 120 iki 170 eurų
• Viršijus nuo 41 iki 50 kilometrų per valandą - nuo 170 iki 230 eurų
• Viršijus daugiau kaip 50 kilometrų per valandą - nuo 450 iki 550 eurų ir teisės vairuoti atėmimas nuo vieno iki šešių mėnesių.

Kelių eismo taisyklių laikymasis, tai ne tik būdas išvengti baudų, bet ir sąmoningas pasirinkimas rūpintis visų eismo dalyvių saugumu. Net jei egzistuoja tolerancijos riba, geriausia praktika visada yra važiuoti pagal taisykles. Tai padeda išvengti ne tik piniginių nuostolių, bet ir nelaimių kelyje.