Žiemą automobilis ima elgtis keistai? Mechanikai ramina, ne viskas reiškia gedimą

Žiemą automobilio darbo sąlygos kardinaliai pasikeičia. Sutirštėja alyvos, susitraukia guminės ir plastikinės detalės, drėgmė užšąla. To visiškai pakanka, kad automobilis pradėtų elgtis kitaip nei šiltuoju metų laiku.

Tipiškas pavyzdys – pavarų dėžė. Esant minusinei temperatūrai transmisinė alyva tampa tirštesnė, todėl pavaros pradeda jungtis sunkiau, ypač vos tik pajudėjus. Tai nereiškia, kad susidėvėjo sinchronizatoriai ar sankaba. Nuvažiavus kelis kilometrus ir pavarų dėžei sušilus, problema paprastai išnyksta.

Šaltis paveikia ir salono apdailą. Kietėjantys plastikai ima girgždėti ir traškėti, ypač senesniuose automobiliuose. Tai būdingas žiemos reiškinys, o ne ženklas, kad prietaisų skydelis „byra“ ar kad būtina skubiai ardyti saloną.

Žiemiškos „problemėlės“, kurios dar nėra gedimai

Vienas dažniausių žiemos rūpesčių – rankinis stabdis. Drėgmė troselio gaubte gali užšalti, todėl trosas užstringa arba atsiranda didelis pasipriešinimas jį atleidžiant. Tai nėra paties mechanizmo gedimas, o žemos temperatūros padarinys. Dažnai pakanka, kad automobilis sušiltų, o ilgalaikėje perspektyvoje – trosą išdžiovinti ir papildomai apsaugoti.

Daug nerimo vairuotojams kelia ir balti dūmai iš išmetimo vamzdžio. Esant žemai temperatūrai tai dažniausiai yra normali situacija – vandens garai kondensuojasi ir matomi kaip baltas debesėlis. Kol jis išnyksta varikliui įšilus ir dūmų spalva nesikeičia į tirštai pilką ar melsvą, priežasties nerimauti nėra.

Šaltyje neretai sutrinka ir parkavimo daviklių darbas. Pats šaltis jų nesugadina, bet plona ledo ar sniego pluta ant bamperio ar jutiklio paviršiaus pakanka, kad sistema „matytų“ kliūtį, kurios iš tiesų nėra. Paprastai užtenka atsargiai nuvalyti jutiklių zoną.

Šaltis ir dyzelinis variklis – kodėl automobilis nenori užsivesti?

Dyzeliniai varikliai ypač jautrūs žemai temperatūrai. Esant didesniam šalčiui iš dyzelino gali išsiskirti parafinas, kuris užkemša kuro filtrą ir neleidžia užvesti variklio.

Šiuolaikiniai žieminiai dyzeliniai degalai yra pritaikyti šalčiui, tačiau problemos kyla, kai bake lieka vasarinio kuro arba automobilis ilgai stovi nenaudojamas. Tokiu atveju vien tik sukti starterį beprasmiška – reikia, kad automobilis sušiltų ir, esant reikalui, pakeisti kurą į tinkamą žieminį. Profilaktiškai naudojami specialūs priedai dyzelinui, vadinamieji depresatoriai, kurie mažina kuro tirštėjimo temperatūrą.

Po žieminių padangų keitimo atsiradęs „ratų mušimas“ vairui dažnai nebūna blogo išbalansavimo pasekmė. Sniegas ar ledas, susispaudęs ratlankio viduje, veikia kaip papildomas svarelis ir išbalansuoja ratą. Dažniausiai pakanka sustoti, atsargiai nuvalyti ratlankius – ir vibracija dingsta.

Žiemą gali streikuoti ir LCD ekranai. Esant žemai temperatūrai skystieji kristalai reaguoja lėčiau, todėl simboliai gali pranykti, „vilktis“ arba pašvietimas veikti netolygiai. Sušilus salonui ir ekranui, jų darbas paprastai visiškai atsistato.

Apibendrinant, žiema išryškina daugybę reiškinių, kurie atrodo bauginančiai, bet gedimų ne visada reiškia. Jei neįprasti garsai ar požymiai išnyksta automobiliui sušilus, o važiavimo savybės išlieka normalios, dažniausiai tai – natūrali šalčio įtaka, o ne priežastis skubiai vykti į autoservisą.