Kodėl vienoje žemėje knibžda muselės, o kitoje jų nėra? Atsakymas paprastesnis nei manote

Paskelbė Viktoras Baliulis
Paskelbta

Kodėl vienoje žemėje knibžda muselės, o kitoje jų nėra? Atsakymas paprastesnis nei manote
Šiandien pakalbėsime apie problemą, su kuria dažnai susiduria tie, kurie į vazonų ar daigų žemę deda mandarinų ir apelsinų žieveles, bananų žieves, panaudotas arbatos tirščius ar kavos tirščius.

Tokiose organinėse atliekuose labai greitai pasirodo smulkios muselės. Jos deda lervas į žemę, tupia ant augalų ir lengvai perneša infekcijas po visą daigyną, šiltnamį ar lysvę. Be tiesioginės žalos, jos dar ir gadina visą augalų vaizdą.

Daugelis vis tiek nenori atsisakyti organinių atliekų žemėje – tai ir patogu, ir naudinga. Be to, neretai matome, kad tokia organika gali sudaryti nemažą dalį substrato, tačiau jokios muselės žemėje taip ir nepasirodo. Priežastis ne ta, kad jų ten nėra. Ji visai kita ir gana paprasta, jei įsigilinsime.

Verta atkreipti dėmesį į dirvožemio apgyvendinimą naudingaisiais grybais. Kai į žemę įmaišoma trichoderma, pavyzdžiui, preparato „trichosan“ pavidalu, o kartais ji dar sustiprinama „Boveria“ arba „Metarhizium“ grybais, situacija iš esmės pasikeičia. Šie grybai aktyviai veikia dirvožemyje ir nepalieka jokių galimybių kenkėjų lervoms. Net jei naudojama tik trichoderma, grybinių uodelių populiacija išnyksta, nors organika žemėje išlieka.

Dirvožemyje, kuriame yra trichodermos, organinės liekanos labai greitai apauga būtent šiuo grybu. Žievelės ir kitos atliekos per trumpą laiką pasidengia trichoderma ir visą sezoną tampa galingu naudingos mikrofloros šaltiniu. Net jei organika dar atrodo gana šviežia, procesas jau vyksta, ir žemė „dirba“ visai kitaip.

Paslaptis slypi grybinių uodelių biologijoje. Jų lervos minta ne augalų šaknimis, o dirvožemio grybais. Kai augalai nusilpsta ir pradeda pūti, žemėje susidaro daug negyvų liekanų, kuriose intensyviai vystosi įvairūs grybai. Būtent jie ir pritraukia šiuos kenkėjus. Organika šį procesą dar labiau sustiprina, nes tampa puikia maistine terpe nepageidaujamiems grybams.

Kai dirvožemyje aktyviai veikia trichoderma, ji pirmoji užima šią nišą, sunaudoja kitus grybus ir organiką, nepalikdama maisto bazės lervoms. Svarbu ir tai, kad grybinių uodelių lervos neminta tais trichodermos štamais, kurie naudojami preparate „trichosan“. Dar daugiau – jos jaučia konkurenciją ir paprasčiausiai neskrenda ten, kur trichoderma jau įsitvirtinusi.

Todėl trichodermos įmaišymas į daigams skirtą žemę suteikia kompleksinį efektą. Jūs gaunate sveiką dirvožemį, apsaugą nuo šaknų puvinių, mažesnę ligų riziką ir tuo pačiu atsikratote įkyrių muselių bei kitų dirvožemio kenkėjų. Taip veikia paprasta, bet labai efektyvi biologinė pusiausvyra.

Temos: Buitis
Ar patiko šis įrašas?
 

Domiuosi pasaulio aktualijomis ir technologijomis, nes tikiu, kad tik suprasdami šiandieną galime pasiruošti rytojui. Rašydamas siekiu apjungti globalias naujienas su technologijų raida. Ieškau ne tik faktų, bet ir prasmių, kurios padeda skaitytojui geriau orientuotis sparčiai besikeičiančiame pasaulyje.

0 komentarų

Rekomenduojame perskaityti

Taip pat skaitykite

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas