Naktinis siaubas Lietuvoje: trys gaisrai, keli žuvusieji, ar esate pasiruošę?

Šakių rajone, Maštaičių kaime, ankstų rytą, apie 5.56 valandą, užgesinus gaisrą name rastas sudegęs 1965 metais gimusio vyro kūnas. Tą pačią dieną, apie 22.57 valandą, Vilniaus rajone, Naujasėdžio kaime, ūkiniame pastate po gaisro aptikti dviejų nenustatytos tapatybės žmonių apdegę kūnai.

Naktį į antradienį tragedija pasikartojo Širvintose, Ramybės gatvėje – apie 1.50 valandos užgesinus liepsnas name rasti 1954 metais gimusio vyro ir 1965 metais gimusios moters kūnai. Pradėti ikiteisminiai tyrimai mirties priežastims nustatyti.

Gaisrų mastas – skaičiai verčia sunerimti

Praėjęs savaitgalis išsiskyrė ne viena nelaime. Be minėtų atvejų, Trakų rajone žuvo dar du žmonės. Pirminiais duomenimis, nuo metų pradžios Lietuvoje per gaisrus jau žuvo beveik 30 žmonių.

Šiemet šalyje užgesinta daugiau nei 1,5 tūkst. gaisrų. Ugniagesiai pabrėžia, kad maždaug trečdalį jų sukelia krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo bei eksploatavimo pažeidimai ar gedimai.

Kitos dažnos priežastys – elektros instaliacijos gedimai, neatsargus elgesys su ugnimi, rūkymas patalpose. Tačiau labai dažnai tragedijos mastą lemia ne tik gaisro kilimo priežastis, bet ir tai, ar namuose buvo įrengtas dūmų detektorius.

Dūmų detektorius – gyvybę gelbstintis prietaisas

Dūmų detektorius gali tapti skirtumu tarp išsigelbėjimo ir tragedijos. Ugnis plinta greitai, tačiau dar greičiau pavojų kelia dūmai. Žmogus gali prarasti sąmonę dar nespėjęs suprasti, kad namuose kilo gaisras.

Detektorius sureaguoja į dūmus ir garsiniu signalu perspėja apie pavojų. Naktį, kai žmonės miega, tai gali būti vienintelis signalas, leidžiantis laiku pabusti ir išeiti iš degančio pastato.

Svarbu, kad detektorius būtų įrengtas kiekviename būste, geriausia – kiekviename aukšte ir miegamųjų zonoje. Būtina reguliariai tikrinti baterijas ir įsitikinti, kad prietaisas veikia.

Kaip sumažinti gaisro riziką?

Ugniagesiai rekomenduoja reguliariai valyti ir tikrinti krosnis, židinius bei dūmtraukius. Netinkamai įrengti ar prižiūrimi šildymo įrenginiai išlieka viena dažniausių gaisrų priežasčių.

Taip pat svarbu neperkrauti elektros lizdų, nenaudoti pažeistų laidų, išjungti elektros prietaisus prieš išeinant iš namų ar einant miegoti. Rūkyti patalpose, ypač lovoje ar apsvaigus, yra itin pavojinga.

Namų ūkyje verta turėti gesintuvą ir žinoti, kaip juo naudotis. Net nedidelis gaisras gali būti suvaldytas per pirmąsias minutes, jei reaguojama greitai ir tinkamai.

Ką daryti kilus gaisrui?

Pajutus dūmų kvapą ar išgirdus detektoriaus signalą, svarbiausia – nedelsti. Reikia nedelsiant palikti patalpas, uždaryti duris, kad ugnis plėstųsi lėčiau, ir skambinti skubios pagalbos numeriu 112.

Jeigu patalpose daug dūmų, judėti reikia pasilenkus arba šliaužti – arčiau grindų oras būna švaresnis. Jokiu būdu negalima grįžti į degantį pastatą pasiimti daiktų.

Jei išėjimas užblokuotas, reikia užsidaryti kambaryje, užkimšti durų plyšius drėgnais audiniais ir laukti pagalbos, signalizuojant per langą. Svarbiausia – išlikti kuo ramiau ir veikti greitai.

Prevencija yra kiekvieno atsakomybė

Gaisrai dažnai prasideda nuo smulkmenų, tačiau pasekmės gali būti tragiškos. Beveik 30 žuvusiųjų nuo metų pradžios – tai ne tik statistika, o realūs žmonės ir šeimos.

Dūmų detektorius, tvarkinga šildymo sistema, atsargus elgesys su elektra ir ugnimi – paprasti, bet gyvybiškai svarbūs sprendimai. Ugnis nepalieka daug laiko apsispręsti, todėl pasiruošti reikia iš anksto.

Kiekvienas namų ūkis turėtų įsivertinti, ar padarė viską, kad nelaimės atveju turėtų bent kelias papildomas minutes išsigelbėti. Kartais būtent tiek ir tereikia, kad tragedija nevirstų skaudžia statistika.

Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.