Kodėl skalbimo mašinoje smirda, nors ji tuščia – 3 priežastys, apie kurias dažnas nepagalvoja

Dauguma žmonių mano, kad jei skalbimo mašina nėra užkimšta purvu ar kažkuo matomu, tai ji yra švari. Vis dėlto realybė kitokia. Kvapas atsiranda ne dėl to, kad skalbimo mašina būtų nešvari paviršiumi, bet todėl, kad vidinės jos dalys ilgainiui kaupia tai, ko plika akimi nematyti: drėgmę, skalbiklių likučius ir mikroorganizmų sankaupas.

Kvapas skalbyklėje yra gana dažnas reiškinys, ypač jeigu skalbiama žemoje temperatūroje, naudojamas skystas skalbiklis ir retai valoma pati mašina. Net jei tai atrodo smulkmena, tokie kvapai gali pereiti ant skalbinių ir paskui tenka dar kartą viską iš naujo plauti.

Skalavimo likučiai ir žema temperatūra

Vienas pagrindinių nemalonaus kvapo šaltinių – neišsiskaidę skalbiklių ir minkštiklių likučiai. Jie kaupiasi ne tik būgne, bet ir guminėje tarpinėje, dozatoriaus stalčiuje, net vamzdeliuose, kuriais teka vanduo. Ypač greitai tai nutinka tuomet, kai nuolat skalbiama žemesnėje nei keturiasdešimt laipsnių temperatūroje. Šilumos nepakanka tam, kad ištirptų visos medžiagos, todėl jos nusėda.

Skysti skalbikliai, nors ir patogesni, dažniau palieka šių likučių nei milteliai. Juos dažnai žmonės pilą tiesiai į būgną arba naudoja specialias kapsules, bet net ir tuomet dalis medžiagos lieka. Sukritę su riebalais, prakaitu ir odos likučiais, jie tampa maistine terpe mikroorganizmams.

Taip pat svarbu prisiminti, kad trumpi skalbimo ciklai neturi užtektinai laiko išvalyti visą sistemą. Kuo trumpesnis režimas, tuo didesnė tikimybė, kad kažkas liks viduje. Iš pradžių kvapo gali ir nebūti, bet po kurio laiko jis atsiranda ir tampa vis stipresnis.

Drėgmės perteklius ir nevėdinama tarpinė

Dar viena kvapo priežastis – neišdžiūstanti guminė tarpinė. Kai mašina baigia darbą, daugelis tiesiog uždaro dureles ir pamiršta apie ją iki kito skalbimo. Tuo tarpu guminė juosta lieka drėgna ir šilta, o tai puikios sąlygos, kad joje imtų daugintis bakterijos ir pelėsiai.Užtenka vos kelių dienų, kad tarpinėje atsirastų juodų taškelių. Jie sunkiai pastebimi, nes dažnai slepiasi po gumos lankstais. Būtent ten gali būti tikras kvapo židinys. Kvapas tuomet tampa drėgnas, primenantis pelėsius ar net rūgštų vandenį.

Kad to išvengtum, rekomenduojama po kiekvieno skalbimo bent kelioms valandoms palikti atviras mašinos dureles ir stalčių, per kurį pilamas skalbiklis. Tai leidžia išdžiūti tiek tarpinei, tiek visam vidiniam mechanizmui.

Nuosėdos ir nevaloma filtravimo sistema

Mažiau pastebima, bet labai svarbi detalė yra filtro švara. Tai ta vieta, kuri dažnai pamirštama, nes ją reikia atsukti, išimti ir išvalyti rankiniu būdu. Filtro viduje gali būti susikaupę pūkeliai, siūlai, net plaukai, taip pat įvairios kietosios dalelės, tokie kaip smėlis, smulkūs akmenukai ar net sagos.

Ilgainiui toks užsikišęs filtras ne tik apsunkina vandens nutekėjimą, bet ir ima skleisti kvapą. Vanduo užsistovi, o jame esantys nešvarumai pradeda irti. Kvapas nuo to tampa ypač nemalonus, tarsi būtų iš kanalizacijos. Jei filtrą valai retai arba visai niekad, greičiausiai čia ir slypi pagrindinė problema.

Reikėtų nepamiršti, kad kai kurios mašinos turi ir papildomus vamzdelius, kurie jungiasi su vandens nutekėjimo sistema. Jie taip pat gali būti apaugę plėve, o net ir nedidelė atplaiša senų nešvarumų gali daryti didelę įtaką kvapui.

Ką daryti, kad kvapo nebeliktų

Svarbiausias žingsnis yra profilaktinis valymas. Bent kartą per mėnesį verta įjungti tuščią skalbimo režimą su aukšta temperatūra, geriausia devyniasdešimt laipsnių, be drabužių, tik su specialiu skalbyklių valikliu arba bent jau actu. Tai padeda ištirpdyti nusėdusias medžiagas ir sumažina kvapų atsiradimo riziką.

Po kiekvieno skalbimo naudinga sausa šluoste perbraukti tarpinę ir durelių kraštus. Jei mašinoje yra matomų pelėsių, juos reikia valyti rankiniu būdu. Galima naudoti sodą su actu arba specialų valiklį nuo pelėsių.

Nemažiau svarbu reguliariai tikrinti ir valyti filtrą. Vienas paprastas veiksmas kas kelias savaites gali išspręsti visą kvapo problemą. Galiausiai – kuo rečiau uždarysi dureles iš karto po skalbimo, tuo mažiau drėgmės ir tuo mažesnė kvapų tikimybė.

Skalbimo mašina nėra savaime išsivalanti. Ji gali puikiai atlikti savo funkciją, bet jei pamirši ją prižiūrėti, su laiku taps kvapų šaltiniu, o ne švaros garantu. Laimei, to išvengti nėra sunku, juk užtenka kelių įpročių, kurie ilgainiui tampa savaime suprantami.