Rytas prasidėjo su įspėjimais apie pavojų: viskas, ką reikėtų žinoti apie iš Baltarusijos įskridusį droną ir kuo jis ypatingas

Pastaraisiais metais Lietuvos ir Baltarusijos santykiai įtempti kaip niekad ir tai jau antras kartas šį mėnesį, kuomet į mūsų šalį įskrenda dronas. Dėl to kiekvienas neįprastas incidentas ties siena vertinamas su ypatingu dėmesiu. 

Bepiločiai orlaiviai šiandien ne tik naudojami žvalgybai ar kariuomenėje – jie tapo priemone, kurią galima pasitelkti įvairiems tikslams, nuo provokacijų iki informacijos rinkimo.

„Policija informuoja apie pastebėtą nenustatyto tipo bepilotį orlaivį, kuris liepos 28 d. ryte įskrido į Lietuvos teritoriją iš Baltarusijos“, – rašoma pirmadienio rytą gyventojams išsiųstame perspėjimo pranešime.

Kol kas dar nėra žinoma, kas tiksliai įskrido į Lietuvą, tačiau tikėtina, kad tai buvo imitacinis „Gerbera“ dronas. Tą iš dalies patvirtina ir socialiniuose tinkluose gyventojų skelbiamos nuotraukos bei trumpi vaizdo įrašai.

Kas tas „Gerbera“ dronas?

„Gerbera“ dronas – tai Rusijoje sukurtas daugiafunkcis bepilotis orlaivis, kurio pagrindinė paskirtis yra apsimesti Irano gamybos „Shahed 136“ dronu. Nors jis yra mažesnis ir paprastesnis, išoriškai itin primena „Shahed 136“, o tai leidžia jam atlikti apgaulingą vaidmenį karo lauke. 

Šie dronai naudojami kartu su tikraisiais atakos dronais, siekiant suklaidinti oro gynybos sistemas ir nukreipti jų ugnį į netikrus taikinius.

Tam, kad būtų kuo labiau panašus į „Shahed 136“, „Gerbera“ dronas atkartoja jo formas ir proporcijas, tokiu būdu priešui tampa sunku atskirti, kuris dronas kelia realią grėsmę, o kuris tik imituoja pavojų. Toks sprendimas leidžia Rusijos pajėgoms kurti didesnį vizualinį efektą ir sudaryti įspūdį, kad ataka vykdoma masiškai.

Verta pastebėti, kad kai kurie „Gerbera“ modeliai gali būti pritaikyti žvalgybai. Jie turi kameras ar kitus elektroninius jutiklius, leidžiančius fiksuoti pataikymus į kitus bepiločius orlaivius ar užfiksuoti radarų veikimą – tai naudinga tiek planuojant tolimesnes operacijas, tiek vertinant jau atliktų smūgių efektyvumą.

Tokios žvalgybinės galimybės suteikia dronui ne tik pasyvią, bet ir aktyvią reikšmę kare. Nors „Gerbera“ iš pradžių buvo kuriamas kaip nekenksmingas masalo dronas, kai kurie jo variantai gali būti aprūpinti mažo galingumo koviniais užtaisais. 

Kai kuriais atvejais minimi ir termobariniai užtaisai, kurie dėl savo ypatybių sukelia ypač pavojingas smūgių bangas, o tai rodo, kad net ir šis pigesnis dronas gali tapti realia grėsme.

Dronas gaminamas iš pigesnių ir paprastai apdirbamų medžiagų, tokių kaip fanera ir putplasčio elementai. Toks sprendimas leidžia masiškai gaminti dronus už ženkliai mažesnę kainą. 

Brangesnės ir jautresnės medžiagos, tikėtina, naudojamos sudėtingesnės paskirties orlaiviuose, o „Gerbera“ išlieka paprastas, bet strategiškai naudingas elementas bendrame karo veiksmų plane.