Architektūra, žaluma ar prestižas? Daugelio vilniečių sprendimai stebina nekilnojamo turto vystytojus

Reprezentatyvioje gyventojų apklausoje dalyvavo 400 įvairios lyties respondentų. Tyrimo dalyviai buvo 25-60 m. Vilniaus miesto bei priemiesčių gyventojai, kurie šiuo metu ieško naujo būsto arba pirko būstą per pastaruosius 3 metus. Tyrimą inicijavo nekilnojamojo turto rinkodaros ir pardavimų įmonė „RED M”.

Sostinės gyventojai, vertindami naujus gyvenamuosius projektus, pirmiausia atkreipia dėmesį į jų lokaciją. Net 38 proc. tyrimo dalyvių svarbiausiu privalumu įvardijo būsto vietą – artimą centrui bei lengvą prieigą prie būtiniausių paslaugų.

„Net ir patrauklia architektūra ar moderniais sprendimais pasižymintys projektai neprilygsta tiems, kurie siūlo patogų susisiekimą ir ranka pasiekiamą svarbiausią infrastruktūrą. Lokacija šiandien tampa pačiu svarbiausiu projekto sėkmės veiksniu“, – pastebi „RED M” direktorė Elina Mesengiser-Garber.

Antroje vietoje pagal svarbą tyrimo dalyviai pažymėjo estetiką – 18 proc. respondentų vertina patrauklų fasadą ir tinkamą spalvų parinkimą. 17 proc. apklaustųjų reikšminga žalioji infrastruktūra: šalia namų esantys parkai, skverai ir sutvarkyta aplinka.

„Estetika ir žaliosios erdvės yra beveik tokie pat svarbūs, kaip ir vidinės apdailos sprendimai. Gyventojai nori, kad jų aplinka atrodytų moderniai, bet kartu suteiktų gamtos artumo jausmą. Miškas ar parkas šalia projekto gali tapti lemiamu argumentu renkantis būstą“, – sako E. Mesengiser-Garber.

Dalis apklaustųjų (12 proc.) kaip privalumą išskiria modernumą ir aukštą, A++ energinę klasę. Kur kas mažiau gyventojų dėmesio sulaukia projekto išskirtinumas (15 proc.), erdvūs balkonai ar terasos (8 proc.) bei tinkama kvadratūra (7 proc.). Mažiausiai svarbiu aspektu įvardyta kaina – ją prioritetu laiko tik 4 proc. respondentų.

„Tai, kad kaina patenka tik į paskutinę prioritetų poziciją, rodo aiškią tendenciją – būstas šiandien suvokiamas pirmiausia kaip gyvenimo kokybės investicija. Gyventojai vis dažniau renkasi pagal ilgalaikę vertę: lokaciją, energinį efektyvumą, aplinkos patrauklumą ar architektūros kokybę“, – sako E. Mesengiser-Garber.

Įvertino Viršuliškių rajoną

Tyrimo metu, buvo siekiama įvertinti kaip vilniečiai mato naujai kylantį gyvenamųjų namų rajoną – urbanistines Viršuliškių kalvas. Nors daliai šis rajonas asocijuojasi su maža erdve ir spūstimis, kiti tyrimo dalyviai vertina kaip patogiai pasiekiamą, patrauklią dėl naujų statybų ir besiformuojančios infrastruktūros miesto dalį.

„Viršuliškių mikrorajonas yra viena iš tų Vilniaus vietų, kur susitelkę aukštybiniai pastatai ir juntamas savotiškas didmiesčio įspūdis. Apklausos dalyviai palankiai įvertino šiame rajone kylantį projektą „Romeo ir Džiuljeta“ – jį mato kaip patraukliausią tarp aplinkinių konkurentų. Šį gyvenamųjų namų projektą išskyrė dėl žalumos, balkonų ir mažesnio aukštingumo“, – sako E. Mesengiser-Garber.

Į projektą planuojama investuoti daugiau nei 18 mln. eurų, statybų pabaiga numatyta 2026 m. pabaigoje. Kompleksą sudarys du daugiabučiai, kuriuose suplanuota 157 butai ir bendros viešosios erdvės. Projekte numatytos penkios komercinės patalpos, kelių lygių požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, bendros poilsio, sporto ir vaikų žaidimų erdvės.