Bankas uždraudė padėti savo mamai: nustebsite, kodėl artimieji negali padėti senjorams

Tačiau ne visi geba tai padaryti patys. Dažniausiai pagalbos jie kreipiasi į artimuosius, bet jei tokių nėra, tuomet į bankų konsultantus. Štai vienas atvejis parodė, kaip tokiose situacijose kyla neaiškumų dėl pagalbos ribų.

Latvijoje išplito istorija, kuomet moteris, apsilankiusi „Swedbank“ padalinyje prekybos centre „Akropole“, tapo liudininke situacijos, kai vyresnio amžiaus moteris, lydima artimo žmogaus, galimai sūnaus, prašė padėti įsidiegti „Smart-ID“ programėlę. 

Tačiau banko konsultantė neleido palydovui padėti atlikti veiksmų telefone. Senjorei kilo nerimas – ji viena nesugebėjo atlikti reikalingų veiksmų, o konsultantė paaiškino, kad tokiais atvejais, jei klientas negali savarankiškai naudotis priemone, jos aktyvavimas negalimas. 

Po aštresnės diskusijos situacija vis dėlto buvo išspręsta, bet kilo klausimas, ar tikrai žmogus negali gauti pagalbos, jei pats nesugeba naudotis išmaniais įrankiais?

Kodėl „Smart-ID“ – jautrus įrankis ir kokie reikalavimai galioja?

Kaip paaiškino „Swedbank“ atstovas Jānis Krops, tokiose situacijose būtina laikytis griežtų saugumo taisyklių. „Smart-ID“ yra pilnavertė asmens tapatybę patvirtinanti priemonė, prilygstanti pasui ar ID kortelei. 

Todėl bankas privalo įsitikinti, kad ją naudos būtent tas žmogus, kuriam ji skirta, ir kad priemonė nepateks į kito asmens rankas. Anot Kropso, kaip ir niekas nenorėtų, kad jo vardu pasą gautų kitas žmogus, taip pat ir „Smart-ID“ negali būti diegiama ar aktyvuojama per trečiuosius asmenis, net jei jie yra šeimos nariai.

Bankas stengiasi apmokyti klientus, kaip naudotis skaitmeniniais įrankiais, tačiau jei matoma, kad klientas tikrai nesugebės naudotis priemone savarankiškai, jos aktyvavimas nebus leidžiamas. 

Tai svarbu siekiant apsaugoti klientų pinigus nuo galimo piktnaudžiavimo, deja, pasitaiko atvejų, kai senjorai apgaunami artimųjų ar net kaimynų, kuriems patikėjo banko korteles ar prieigą prie paskyros.

Kaip elgtis, jei žmogus nebegali tvarkyti finansinių reikalų pats?

Jei žmogus nebegali savarankiškai tvarkytis su banko paslaugomis, jam reikėtų suteikti teisę tai daryti kitam žmogui – galima sudaryti įgaliojimą. „Swedbank“ leidžia paskirti kitą asmenį, kuris turi sąskaitą tame pačiame banke, tam net nereikia notarinio patvirtinimo. 

Šis asmuo nebūtinai turi būti šeimos narys. Tokiu būdu patikėtinis gali tapti papildomu sąskaitos naudotoju ir padėti spręsti finansinius klausimus jau oficialiai.

Be to, bankas planuoja įgyvendinti naują procedūrą, netrukus klientai galės gauti konsultaciją, dalyvaujant jų pasirinktam pasitikėjimo asmeniui. Tai bus įmanoma tik tuo atveju, jei klientas duos aiškų sutikimą dėl šio asmens duomenų tvarkymo ir leidimo jam susipažinti su informacija apie kliento ir banko santykius konsultacijos metu. 

Šis pakeitimas padės išvengti situacijų, kai klientai paliekami be pagalbos, bet kartu išlaikys būtinas saugumo garantijas.

Kokias alternatyvas galima naudoti?

Svarbu žinoti, kad „Smart-ID“ nėra vienintelė galimybė naudotis valstybės ar banko paslaugomis. Galima rinktis ir kitas identifikavimo priemones. Banke taip pat įmanoma naudotis kodų generatoriumi, mobiliąja programėle ar biometriniu atpažinimu telefone. Klientui leidžiama pasirinkti tą priemonę, kuri jam atrodo paprasčiausia ir labiausiai tinkama.

Šiuo metu suaktyvėjus finansiniams sukčiams, bankų pareiga – maksimaliai apsaugoti klientų pinigus. Net jei pasitikėjimo asmeniu tampa kažkas iš artimųjų, bankas turi būti tikras, kad tai nėra piktnaudžiavimo atvejis. 

Dėl šios priežasties tokios griežtos procedūros nėra perteklinės – jos skirtos pačių klientų saugumui. „Swedbank“ patirtis rodo, kad būtent senjorai dažnai tampa apgavysčių aukomis, nes patiki slapta informacija tiems, kurie vėliau šį pasitikėjimą išnaudoja.

Todėl prieš supykstant dėl banko atsargumo verta suprasti, kad tai daroma tam, jog jūsų pinigai liktų saugūs, o paslaugos – tikrai prieinamos tiems, kurie sugeba ir gali jomis naudotis patys arba per teisėtai įgaliotus asmenis.