Bankinių pervedimų revoliucija: pinigų pervedimai taps socialinių tinklų dalimi, istoriniai pokyčiai

Pasak finansų analitiko Valerijaus Popovo, bankai ieško alternatyvių būdų bendrauti su klientais, kurie skiriasi nuo tradicinių mobiliųjų programėlių. Vienas tokių būdų – socialiniai tinklai, kurie tampa nauju kanalu finansinėms paslaugoms teikti.

Tai reiškia, kad pervedimai iš kortelės į kortelę ateityje bus susieti su socialinių tinklų paskyromis. Norint atlikti operacijas, reikės patvirtinti savo registraciją. Be šio žingsnio pinigų pervedimai bus blokuojami. Šiuo metu tokia tvarka jau galioja Rusijoje ir Jungtinėje Karalystėje, tačiau Latvijoje kol kas tokie įstatymai nesvarstomi.

Nauja tvarka – socialiniai tinklai tampa bankininkystės priemone

Artimiausiu metu klientai galės atlikti pervedimus naudodamiesi socialinių tinklų paskyromis. Sistema veiks panašiai kaip internetinė bankininkystė: bus galima prisijungti, tikrinti sąskaitos likutį, papildyti mobilųjį telefoną ar pervesti pinigus kitam asmeniui pagal telefono numerį ar kortelės duomenis.

Svarbiausia sąlyga – vartotojai privalės patvirtinti savo tapatybę socialiniame tinkle. Jei tai nebus atlikta, pervedimai iš kortelės į kortelę tokiu būdu bus uždrausti. Ekspertai įžvelgia, kad šis modelis gali būti ateities finansinių paslaugų standartas.

Papildomi mokesčiai – ką daryti, jei jie neteisėti

Nors už kortelių naudojimą papildomi mokesčiai neturėtų būti imami, realybėje pasitaiko atvejų, kai vartotojai sumoka daugiau nei reikia. Pavyzdžiui, viena Austrijos gyventoja Klara bandė įsigyti bilietus internetu. Atsiskaitymo metu aviakompanija prie užsakymo pridėjo 10 eurų mokestį už kredito kortelės naudojimą.

Moteris kreipėsi į Europos vartotojų centrą, kuris padėjo susigrąžinti pinigus. Aviakompanija ne tik grąžino neteisėtai paimtą sumą, bet ir pakeitė savo taisykles. Tai rodo, kad klientai turi teisę ginčyti nepagrįstas sąlygas.

Apsauga nuo sukčiavimo – ES numatytos ribos

Europos Sąjungos teisės aktai aiškiai riboja, kiek vartotojas gali prarasti dėl neteisėto mokėjimo ar sukčiavimo kortele. Daugeliu atvejų vartotojo atsakomybė negali viršyti 50 eurų. Jei lėšos buvo pavogtos be žinios, pavyzdžiui, kortelė klonuota arba sąskaita nulaužta, nuostolius privalo padengti bankas ar kortelės išdavėjas.

Ši apsauga taikoma net tais atvejais, kai nuostolius sukėlė banko darbuotojų klaidos. Vis dėlto praktikoje pasitaiko, kad tokiose situacijose kortelės ar net sąskaitos būna užblokuotos, o tai gali sukelti vartotojams papildomų nepatogumų.

Kodėl kartais kortelėje užblokuojamos lėšos?

Rezervuojant viešbutį ar nuomojantis automobilį, dažnai paprašoma pateikti kortelės duomenis. Prekybininkas gali užblokuoti tam tikrą sumą jūsų sąskaitoje kaip užtikrinimą galimoms išlaidoms. Tai reiškia, kad pinigai nėra nuskaičiuojami, bet laikinai negalima jų naudoti.

Svarbu žinoti, kad tokiai blokadai reikia jūsų sutikimo, o suma turi būti aiškiai nurodyta. Pasibaigus rezervacijai ar atlikus galutinį mokėjimą, bankas privalo iš karto atlaisvinti rezervuotą sumą.

Tikras pavyzdys – ką daryti, jei pinigai neatlaisvinami

Borisas iš Vengrijos savaitgaliui išvyko į Veneciją. Viešbutis užblokavo 500 eurų jo kredito kortelėje kaip garantiją. Išvykdamas jis apmokėjo sąskaitą, tačiau po savaitės pastebėjo, kad pinigai vis dar buvo blokuoti.

Vyras susisiekė su viešbučiu, kuris pripažino klaidą ir nedelsdamas kreipėsi į banką dėl sumos atlaisvinimo. Tokios situacijos parodo, kad visada verta tikrinti savo sąskaitos likutį ir nedvejoti kreiptis tiek į banką, tiek į paslaugų teikėją.

Ar norite, kad paruoščiau jums ir praktinių patarimų sąrašą, kaip apsaugoti savo pinigus nuo nepagrįstų blokavimų ar papildomų mokesčių kelionių metu?