Daug pinigų dabar ar orus gyvenimas vėliau? Svarbiausias gyvenimo sprendimas yra jūsų rankose

Iki šiol II pakopos pensijų kaupimas veikė beveik automatiškai – pinigai buvo kaupiami iki pensijos, be galimybės juos atsiimti anksčiau. Kaip aiškina „Inbank“ paskolų produktų pardavimų vadovė Kamilė Dijokaitė, reforma atveria du pagrindinius kelius: visišką pasitraukimą iš sistemos arba galimybę išsiimti iki 25 proc. sukauptų lėšų ir toliau kaupti. Tiesa, tokia galimybė bus suteikiama ribotą laiką – dvejus metus – ir tik kartą per gyvenimą.

II pensijų pakopa Lietuvoje veikia jau daugiau nei 20 metų ir buvo sukurta kaip papildomas ramstis šalia „Sodros“, siekiant užtikrinti oresnę senatvę. Tačiau, pasak „Inbank“ partnerių pardavimų Vilniaus regiono vadovės Miglės Vasiliauskaitės, dabartinė reforma kelia abejonių, ar visuomenė tam pasiruošusi.

Jos teigimu, iki šiol valstybė iš esmės skatino – o kai kuriais atvejais ir „priversdavo“ – žmones kaupti pensijai. Dabar visa atsakomybė perkeliama ant pačių gyventojų pečių. „Žmonėms sakoma: dabar jūs patys valdysite savo pensijų pinigus, tačiau finansinio raštingumo lygis tam dažnai nėra pakankamas“, – pabrėžia M. Vasiliauskaitė.

Dviejų metų laikotarpis sprendimui priimti iš pirmo žvilgsnio atrodo pakankamas, tačiau, pasak K. Dijokaitės, vargu ar per tokį laiką žmonės įgis gilesnį supratimą apie ilgalaikes tokio sprendimo pasekmes. Tuo pačiu ji pripažįsta, kad visuomenė ilgą laiką siekė daugiau kontrolės ir laisvės savo pinigų atžvilgiu, todėl reakcija į reformą bus itin įdomi.

Jauniems ir vyresniems – skirtingos dilemos

Vienas dažniausiai keliamų klausimų – kam ši reforma gali būti naudingesnė: jaunam ar vyresniam žmogui? Vienareikšmio atsakymo čia nėra.

M. Vasiliauskaitė pastebi, kad vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems iki pensijos liko nedaug laiko, II pakopos nauda dažnai būna ribota. Sukaupta suma nėra didelė, o mėnesinis priedas prie pensijos gali siekti vos keliasdešimt eurų. Tokiu atveju daliai žmonių kyla pagunda pinigus panaudoti dabar – sveikatai, gyvenimo kokybei ar kitiems svarbiems poreikiams.

Tuo tarpu jaunų žmonių situacija visiškai kitokia. Pasak K. Dijokaitės, jauname amžiuje apie pensiją dažniausiai negalvojama – svarbesni atrodo būstas, šeima, kasdieniai poreikiai. Tačiau būtent ankstyvas kaupimas turi didžiausią ilgalaikį efektą. „Jei jaunas žmogus šiandien pasitraukia iš sistemos, po 15–20 metų jis gali suprasti, kad laiko rimtai sukaupti jau nebėra“, – įspėja ji.

Be to, investiciniai fondai efektyviausi tada, kai lėšos juose laikomos ilgą laiką ir nėra nuolat „judinamos“.

Ne visa suma, kurią matai, atsidurs tavo rankose

Vienas dažniausių nesusipratimų – klaidingas įsivaizdavimas, kiek pinigų iš tikrųjų galima atsiimti. Kaip pabrėžia tiek K. Dijokaitė, tiek M. Vasiliauskaitė, žmogus neatgauna visos sąskaitoje matomos sumos. Išsiimti galima tik savo įmokas ir investicinę grąžą, o valstybės prisidėjimas grįžta „Sodrai“.

„Žmonės pamato solidų skaičių ir mano, kad tai yra jų pinigai, bet realybėje suma, kurią gausi į rankas, gali būti gerokai mažesnė“, – sako K. Dijokaitė. Todėl prieš priimant sprendimą būtina tiksliai įsivertinti, kiek iš tiesų bus galima pasiimti.

Poveikis ekonomikai: trumpas pakilimas ir ilgesnės pasekmės

Šiuo metu Lietuvos pensijų fonduose sukaupta apie 9 mlrd. eurų. Prognozuojama, kad 40–50 proc. dalyvių gali nuspręsti išsiimti savo dalį. Jei taip nutiktų, į rinką patektų milžiniška pinigų suma.

Pasak M. Vasiliauskaitės, kitų šalių patirtis rodo aiškų scenarijų: pirmiausia – staigus vartojimo augimas, džiaugsmas, didėjantys pardavimai. Tačiau kartu kyla kainos ir infliacija. „Tai primena vienus labai linksmus metus, po kurių gali ateiti ne tokios malonios pasekmės“, – sako ji.

Verslas jau dabar ruošiasi galimam vartojimo šuoliui. Prekybininkai ir paslaugų teikėjai planuoja specialias kampanijas, siekdami pritraukti dalį šių pinigų. Estijos pavyzdys rodo, kad didelė dalis lėšų buvo išleista greitai ir emocingai, dažnai – kasdieniam vartojimui.

Sprendimas, kurio pasekmės jausis ilgai

Ekspertės sutaria dėl vieno – II pensijų pakopos reforma suteikia daugiau laisvės, tačiau kartu reikalauja brandesnių sprendimų. Išsiimti pinigus gali būti racionalu tik tada, kai aiškiai suprantama, kam jie bus skirti: investicijoms, sveikatai ar kitiems ilgalaikę vertę kuriantiems tikslams.

Impulsyvūs sprendimai, paremti vien trumpalaikiais norais, gali brangiai kainuoti ateityje. Todėl pagrindinis klausimas, kurį kiekvienas turės sau užduoti, išlieka paprastas: ar šiandieninis pasirinkimas padės gyventi oriai rytoj?