Nuo mažinimo prie didinimo? ECB retorika verčia skolininkus peržiūrėti savo planus

Europos Centrinis Bankas, 2024 metų viduryje pradėjęs mažinti bazines palūkanų normas po ilgos kovos su rekordine infliacija, iki 2025 metų birželio jas nuleido iki 2 procentų. Tuo metu buvo manoma, kad tai dar ne pabaiga ir palūkanos galėtų kristi net iki 1,5 ar 1,75 procento. Vis dėlto pastarųjų savaičių pasisakymai iš ECB stovyklos pakeitė rinkos lūkesčius.

Šiandien vis dažniau kalbama ne apie mažinimą, o apie galimą grįžimą prie palūkanų didinimo. Tai kelia klausimą, kaip tokie sprendimai paveiktų jus, jeigu turite būsto ar kitą ilgalaikę paskolą.

Kodėl ECB retorika pasikeitė

Vienas iš signalų, sujudinusių rinkas, buvo Europos Centrinio Banko vykdomosios valdybos narės Isabel Schnabel pasisakymai. Ji užsiminė, kad ateityje palūkanų didinimas nėra atmestinas, ypač dėl augančių valstybių išlaidų ir fiskalinio spaudimo.

Nors aiškių ženklų, kad infliacija euro zonoje vėl smarkiai įsibėgėja, kol kas nėra, rinkos sureagavo iš karto. Tai matyti ir iš EURIBOR pokyčių. Spalio pradžioje šešių mėnesių EURIBOR siekė apie 2,08 procento, o po šių pareiškimų pakilo iki 2,17 procento. Tai rodo, kad net kalbos apie galimus pokyčius jau dabar daro įtaką skolinimosi kainai.

Ekonomistų apklausos taip pat atskleidžia pasikeitusias nuotaikas. Jei dar rudenį tik trečdalis apklaustųjų manė, kad kitas ECB žingsnis bus palūkanų didinimas, dabar taip galvoja jau apie 60 procentų ekspertų. Visgi dauguma jų pabrėžia, kad jei didinimas ir įvyktų, jis būtų lėtas ir tikėtinas ne anksčiau nei po poros metų.

Ką apie tai mano Lietuvos finansų ekspertai

Lietuvos centrinės kredito unijos Iždo departamento direktorius Rūtenis Šukevičius teigia, kad kalbos apie galimą palūkanų didinimą neturėtų stebinti. Pasak jo, infliacija euro zonoje išlieka nevienoda, o didžiosiose valstybėse, tokiose kaip Vokietija ar Ispanija, ji vis dar viršija 2 procentus.

Jo vertinimu, ECB jau kitų metų pabaigoje galėtų simboliškai padidinti palūkanas 0,25 procentinio punkto. Toks žingsnis nebūtų drastiškas, tačiau siųstų aiškų signalą, kad centrinis bankas rimtai žiūri į infliacijos kontrolę ir nenori grįžti prie situacijos, kai kainų augimas tampa sunkiai suvaldomas.

Ekspertas pabrėžia, kad toks padidėjimas turėtų apčiuopiamą, bet ne katastrofišką poveikį skolininkams. Pavyzdžiui, turint 100 tūkstančių eurų būsto paskolą 30 metų laikotarpiui, mėnesinė įmoka galėtų padidėti maždaug 13 eurų. Turint didesnę, 150 tūkstančių eurų paskolą, įmoka augtų apie 20 eurų per mėnesį.

Ilgesnės perspektyvos palūkanų vaizdas

Vertinant ilgesnį laikotarpį, Rūtenis Šukevičius nemano, kad palūkanos galėtų reikšmingai nukristi žemiau 2 procentų ribos. Rinkos prognozės rodo, kad 2030 metais šešių mėnesių EURIBOR galėtų siekti apie 3 procentus.

Anot jo, daug kas priklausys nuo Europos gynybos finansavimo planų ir valstybinių skolų augimo. Jei šalims teks sparčiai didinti karines išlaidas, spaudimas biudžetams gali lemti ir aukštesnes palūkanas. Visgi jis mano, kad net ir tokiu atveju viršutinė riba greičiausiai siektų apie 3,25–3,5 procento.

Ar skolininkams tai būtų rimta problema

Vertindamas lietuvių galimybes susidoroti su didesnėmis įmokomis, Rūtenis Šukevičius pažymi, kad net ir palūkanoms pasiekus 4 procentus, masinių įmokų vėlavimų nebuvo fiksuota. Jo teigimu, problemos galėtų kilti tik tuo atveju, jei aukštos palūkanos išsilaikytų labai ilgą laiką, pavyzdžiui, trejus ar penkerius metus.

Kita ekspertų pusė mato kitą scenarijų

„Swedbank“ investavimo strategas Vytenis Šimkus laikosi atsargesnės pozicijos. Jo vertinimu, realiausias artimiausių metų scenarijus yra stabilios arba net šiek tiek mažesnės palūkanos. Jis neatmeta galimybės, kad ECB dar galėtų palūkanas sumažinti vieną ar du kartus, jei Europos ekonomikos augimas išliks silpnas.

Vis dėlto jis sutinka, kad palūkanų didinimo scenarijus galimas, tačiau greičiausiai ne anksčiau nei 2027 metais. Pasak jo, dabartiniai pareiškimai galėjo būti per ankstyvi ir patys savaime jau sugriežtino skolinimosi sąlygas rinkoje.

Kodėl Lietuvai svarbios žemesnės palūkanos

„Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pabrėžia, kad Lietuvai artimiausiais metais palankesnės būtų žemesnės palūkanos, nes valstybė planuoja nemažai skolintis. Valstybės skolos aptarnavimo išlaidos kasmet auga ir jau netrukus gali viršyti vieną milijardą eurų per metus.

Anot ekonomistės, nors infliacija Lietuvoje išlieka gana aukšta, bendras gyventojų ir verslo įsiskolinimo lygis šalyje yra vienas mažiausių tarp išsivysčiusių valstybių. Tai reiškia, kad palūkanų normų svyravimai Lietuvą veikia silpniau nei daugelį kitų Europos šalių.

Jos prognozė artimiausiems metams gana rami. Tikėtina, kad 2026 metais palūkanų normos išliks stabilios, o reikšmingų pokyčių nei gyventojai, nei įmonės nepajus. Tai suteikia tam tikro aiškumo planuojant finansus, net jei diskusijos apie palūkanų ateitį ir toliau netils.