Skolų atostogų burbulas sprogsta, ar sistema veikia prieš tuos, kurie laikosi taisyklių?

Ministerijos duomenimis, nuo 2024 m. gruodžio, kai startavo programa, į darbo rinką grįžo 395 žmonės. Ar apie 400 žmonių iš 158 tūkst. nedirbančių skolininkų yra didelis pasiekimas? Be to, ne visi „atostogautojai“ lieka dirbti – darbo rinkoje pasibaigus privilegijai lieka tik apie 60 proc.

Panašu, kad ši programa, esą turinti grąžinti ilgalaikius bedarbius į darbo rinką, neveikia deklaruojamu tikslu. „Skolų atostogų“ iniciatyvai smūgį sudavė ir Konstitucinis Teismas, pripažinęs, kad Civilinio proceso kodekse numatytos „skolų atostogos“, tiek, kiek dėl jų sustabdomas ir nepilnamečių vaikų išlaikymo išieškojimas, prieštarauja Konstitucijai.

KT teigimu, įstatymų leidėjas, suteikęs galimybę nedirbusiems skolininkams pusę metų negrąžinti skolų, įskaitant išmokas vaikams, iškėlė skolininkų interesus aukščiau už nepilnamečių vaikų interesus. KT pabrėžė, kad negalima skolininkų nemokumo problemų spręsti vaiko išlaikymo sąskaita.

Tačiau „skolų atostogos“ , kurios, kaip matome, iš esmės neveikia, nėra tikroji problema. Su šia reforma „nuvažiavo“ ir ja buvo užmaskuotos visos kitos palengvintos sąlygos skolininkams nemokėti skolų ir pakankamai patogiai gyventi, nepaisant nevykdomų įsipareigojimų. Visi šie pakeitimai turi esminių pasekmių: valstybė pamina sąžiningų kreditorių interesus, prarandamas interesų balansas tarp skolininkų ir kreditorių .

Be pusės metų atleidimo nuo išskaitų, įstatymų pakeitimuose įtvirtinta ir daugiau „nuolaidų“ skolininkams: sumažintos išskaitos iš darbo užmokesčio dydžio, atidėtas termino skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi nukreipimas išieškojimui į jam priklausantį turtą ir kt. Visa tai tiesiogiai veikia skolų grąžinimą ir apsunkina galimybes skolas suvaldyti operatyviau.

Antstolių rūmų duomenys rodo, kad bendra Lietuvos gyventojų pradelstų skolų suma per pastaruosius metus išaugo 92 mln. eurų ir rugsėjo pabaigoje siekė 3,66 mlrd. eurų. Vidutinė išieškomos skolos suma per metus padidėjo 81 euru iki 2,8 tūkst. eurų. Nepaisant beveik metus taikomų „skolų atostogų“ legaliai įsidarbinusiems skolininkams, bendras pastarųjų skaičius ne didėja, o netgi sumažėjo beveik 2 proc.

Sulėtinami skolų išieškojimo procesai reiškia, kad skolos auga greičiau nei yra padengiamos, o dėl išsitęsusio grąžinimo laikotarpio skolininkai sumoka daugiau dėl skaičiuojamų sutartinių ir/ar procesinių palūkanų. Tuo metu kreditoriai praranda milijonus eurų ir mažinamos jų galimybės atgauti skolas.

Lietuvos kreditų valdymo įmonių asociacija bei kitos kreditorius vienijančios organizacijos dar 2023 m. viduryje perspėjo, kad Civilinio proceso kodekso pataisos, įteisinusios „skolų atostogas“ bei suteikiančios kitus įrankius skolininkams nevykdyti įsipareigojimų, pažeidžia kreditorių teisėtus interesus ir teisę į operatyvų skolos išieškojimą.

Šiuo įstatymo pakeitimu negali būti sprendžiamos nedarbo problemos, kadangi tai turi tiesioginę neigiamą įtaką kitai prievolės šaliai – privačiam kreditoriui. Kadangi programa veikia jau daugiau nei metus, tą ir matome – priimti pakeitimai turi neigiamą poveikį ne tik kreditorių teisėtiems interesams, bet ir patiems skolininkams, kadangi dėl išsitęsusio skolos išieškojimo išauga skolų sumos dėl skaičiuojamų sutartinių ir/ar procesinių palūkanų. Tad ar tikrai prasmę turi priemonė, kuri kenkia ir kreditoriams, ir patiems skolininkams?

Svarbu pabrėžti, kad kreditorių, skolų valdytojų ir skolininkų interesų pusiausvyra jau ilgą laiką krypo skolininkų naudai, o dabar apskritai yra pažeista: skolininkui suteikiama daugiau teisių nei pareigų, nors būtent skolininkas yra prievolės pažeidėjas.

Kartais, kai ką nors bandant paremontuoti padaroma tik dar daugiau žalos, reikia pripažinti klaidą. Siūlome dar kartą grįžti prie skolų valdymo teisinio reguliavimo ir atnaujinti dialogą apie deramą balansą kreditorių, skolų valdytojų ir skolininkų santykiuose.