Europos Sąjunga keičia kursą: po truputį atsitraukia nuo 100 proc. elektrifikacijos tikslo

Todėl naujos gairės labiau remiasi lankstumu ir realiais rinkos tempais. Pokyčiai svarbūs ne tik gamintojams, bet ir vairuotojams, nes atsitraukiama nuo vieno privalomo technologinio kelio. Nulinės taršos transportas ir toliau bus remiamas, tačiau tikslų pasiekimas nebebus pririštas vien prie šimto procentų elektrifikacijos.

 Tai reiškia, kad šalia elektromobilių gali išlikti ir kiti sprendimai. Komisija argumentuoja, kad transformacija turi būti suderinta su investicijų ciklais, tiekimo grandinių stabilumu ir vartotojų galimybėmis. 

Dėl to pakete numatytos ne tik taisyklės, bet ir finansiniai instrumentai bei biurokratijos mažinimas. Taip Europa siekia saugoti savo pramonę nuo technologinių ir geopolitinių sukrėtimų, kartu nemažindama klimato ambicijų.

Tikslas nuo 2035 metų

Svarbiausia naujiena yra tai, kad nuo 2035 metų gamintojams nebelieka griežto reikalavimo pasiekti absoliutų nulį išmetamųjų dujų emisijose. Vietoje to numatomas 90 proc. išmetimo mažinimo tikslas, o likusi dalis turės būti kompensuota pagal naują logiką. 

Toks sprendimas reiškia, kad politika tampa labiau orientuota į rezultatą, o ne į vieną konkrečią technologiją. Likę 10 proc. turės būti dengiami pasitelkiant mažatarpį plieną pagamintą Europos Sąjungoje arba naudojant e degalus ir biodegalus. 

Ši teisinė erdvė yra reikšminga, nes leidžia rinkoje palikti hibridus ir švelnius hibridus, o tam tikrais atvejais ir klasikinius vidaus degimo variklius. Tokios technologijos turėtų veikti greta elektromobilių ir vandenilio sprendimų, stiprinant technologinio neutralumo kryptį.

Lankstumas gamintojams ir paskatos rinkai

Komisija pripažino, kad skirtingi transporto segmentai elektrifikuojami nevienodu greičiu, todėl kai kur tikslai koreguojami, kad būtų realistiškesni. Lengvųjų komercinių automobilių srityje elektrifikacija juda lėčiau, tad 2030 metų emisijų mažinimo reikalavimas šiame segmente mažinamas iki 40 proc. 

Tuo pat metu atsiranda papildomi įrankiai, leidžiantys geriau paskirstyti pastangas laike. Pakete numatytas emisijų skolinimosi principas 2030 iki 2032 metų laikotarpiui, kuris suteikia gamintojams daugiau planavimo laisvės. 

Taip pat skatinami maži ir įperkami Europos Sąjungoje gaminami elektromobiliai, už kurių diegimą rinkoje numatomi vadinamieji super kreditai. Be to, įvedama nauja elektrinių automobilių kategorija iki 4,2 metro ilgio, kad valstybės galėtų lengviau taikyti tikslines finansines paskatas.

Investicijos baterijoms ir įmonių parkai

Paketas apima ir konkrečius pinigus, skirtus europinei baterijų ekosistemai stiprinti, kad tiekimas būtų saugesnis ir mažiau priklausomas nuo išorės. Planuojama „Battery Booster“ programa, kurios vertė 1,8 mlrd. eurų, o didžioji dalis lėšų numatoma kaip beprocentės paskolos elementų gamintojams. 

Tikslas yra pagreitinti visos tiekimo grandinės kūrimą Europoje ir padėti pramonei greičiau prisitaikyti prie naujų reikalavimų. Kartu diegiama „Automotive Omnibus“ iniciatyva, kuri turėtų mažinti administracinę naštą ir supaprastinti testavimo bei atitikties procedūras, taip kasmet sutaupant apie 700 mln. eurų. 

Pokyčiai palies ir dideles įmones, kurioms numatomi nacionaliniai tikslai atnaujinti parkus nulinės ar mažos taršos automobiliais, nes tarnybiniai automobiliai nuvažiuoja daugiau ir greičiau duoda emisijų mažinimo efektą. Viešai paramai bus keliamos papildomos sąlygos, siejamos su „Made in the EU“ kriterijumi ir mažatarpės gamybos standartais, kad investicijos kartu stiprintų ir Europos pramonę.