Prisijunkite
Automobilių pasaulis jau ne pirmą kartą girdėjo pažadus apie revoliuciją. Kiekvienais metais gamintojai žada didesnį nuvažiuojamą atstumą, trumpesnį įkrovimo laiką ar mažesnę kainą. Tačiau dažniausiai šie pažadai sukasi aplink baterijas, tarsi būtent jos būtų vienintelė elektromobilio širdis. Vis dėlto BYD siunčia aiškią žinutę: tikrasis proveržis gali slypėti ne po grindimis, o ten, kur energija virsta judesiu – pačiame variklyje.
Šiandien technologijų raida lekia be stabdžių: didesnis efektyvumas, mažesnės sąnaudos, mažesnė žala aplinkai. Atrodo, kad automobilio pagrindai – ratai ir variklis – jau seniai išrasti ir nebekintami. Tačiau BYD kelia provokuojantį klausimą: ar tikrai? Naujausi bendrovės patentai rodo, kad net ir elektrinių variklių pasaulyje dar yra vietos radikaliems pokyčiams.
Iki šiol didžiausias dėmesys buvo sutelktas į baterijų chemiją. Perėjimas nuo NMC prie LFP ir vėlesni jų variantai leido į tą patį tūrį „sutalpinti“ daugiau energijos, pagerinti saugumą ir sumažinti kainą. Tai buvo pirmasis elektromobilių raidos etapas. Tačiau dabar prasideda antrasis, mažiau matomas, bet ne mažiau svarbus.
Šis etapas vyksta variklių, inverterių ir valdymo algoritmų viduje. Čia nekalbama apie blizgančius ekranus ar naujas programėles, o apie sudėtingą fiziką ir inžineriją, kuri lemia, kaip efektyviai baterijoje sukaupta energija tampa judėjimu. BYD pateikti patentai puikiai iliustruoja šį poslinkį: nuo „kiek energijos turime“ prie „kaip ją panaudojame“.
Kinijos patentų biurui pateiktos keturios paraiškos aprašo nuolatinio magneto sinchroninius variklius, tačiau su esminiu skirtumu. Šie varikliai geba dinamiškai keisti magnetinį srautą, tarsi „kvėpuotų“ pagal važiavimo sąlygas. Kai vairuotojas nori maksimalios akceleracijos, variklis suteikia visą sukimo momentą. Tačiau važiuojant pastoviu dideliu greičiu, kai svarbiausia taupyti energiją, sistema sumažina nuostolius.
Tokios idėjos laboratorijose žinomos jau seniai, tačiau perkelti jas į masinę lengvųjų automobilių gamybą – visai kitas lygis. Tam reikia ne tik teorinių žinių, bet ir itin aukšto gamybinės inžinerijos meistriškumo. Tai, kad šie sprendimai kyla iš BYD vystymo padalinio, kuris pats gamina baterijas, automobilius, autobusus ir pavaros sistemas, leidžia manyti, jog kalbame ne apie akademinį eksperimentą, o apie realų planą.
Paskelbti dokumentai aprašo metodus, leidžiančius realiu laiku reguliuoti magnetinį srautą variklio rotoriuje. Paprastai tariant, sistema nuolat prisitaiko prie to, ko tuo metu reikia automobiliui. Startuojant ar staigiai greitėjant srautas sustiprinamas, kad būtų užtikrintas didelis sukimo momentas. Važiuojant stabiliai dideliu greičiu, kai svarbiausia efektyvumas, magnetinis srautas sumažinamas.
Tokiu būdu siekiama sumažinti energijos nuostolius, kurie įprastuose varikliuose atsiranda esant didelėms apsukoms. BYD jau kurį laiką dirbo su kintamo magnetinio srauto koncepcija, tačiau dabar akivaizdu, kad ši kryptis tampa strategine. Pagrindinis tikslas – taupyti energiją ir taip padidinti realų elektromobilių nuvažiuojamą atstumą.
Klasikiniai nuolatinio magneto varikliai veikia pastovaus magnetinio lauko principu. Tai užtikrina puikią trauką mažais greičiais ir tą būdingą elektromobilių „smūgį“ į nugarą. Tačiau didėjant apsukoms atsiranda problema: pastovus magnetinis srautas generuoja priešpriešines elektromotorines jėgas, kurios ima stabdyti variklį ir didina energijos nuostolius.
BYD siūlomas sprendimas – pereiti nuo pastovaus prie valdomo magnetinio lauko. Patentai aprašo kelis būdus tai pasiekti. Vienas jų – judantys magnetiniai elementai, kurie keisdami savo padėtį keičia visos sistemos charakteristikas. Kitas – magnetinio srauto reguliavimas išilgai rotoriaus ašies. Galutinis rezultatas tas pats: išmanus variklio valdymas realiu laiku, leidžiantis jam dirbti kuo arčiau optimalaus efektyvumo taško.
Privalumai gali būti labai apčiuopiami. Pirmiausia – didesnis nuvažiuojamas atstumas ilgose kelionėse, ypač greitkeliuose, kur elektromobiliai tradiciškai „ryja“ daugiausia energijos. Efektyvesnis darbas visame greičių diapazone gali sumažinti skirtumą tarp deklaruojamo ir realaus nuotolio, kuris šiandien dažnai erzina planuojant keliones.
Dar vienas aspektas – ilgaamžiškumas. Mažesni energijos nuostoliai reiškia mažiau perteklinės šilumos. Žemesnės darbinės temperatūros mažiau apkrauna aušinimo sistemas ir gali prailginti ne tik variklio, bet ir gretimų komponentų tarnavimo laiką. Vairuotojui tai gali reikšti ne tik ekonomiškesnį, bet ir patikimesnį automobilį.
BYD patentai aiškiai parodo kryptį, kuria šiandien juda elektromobilumo raida. Po metų, kai visas dėmesys buvo sutelktas į baterijas, vis daugiau kalbama apie tai, kaip efektyviai paversti sukauptą energiją judėjimu. Kintamas magnetinis srautas variklyje laikomas vienu perspektyviausių atsakymų į šį iššūkį.
Vis dėlto lieka klausimų, į kuriuos patentai neatsako: kiek kainuos tokia gamyba, kaip sprendimai pasiteisins realiomis sąlygomis, ar nekils papildomų priežiūros problemų ir kaip tai paveiks važiavimo komfortą. Jei BYD sugebės šias kliūtis įveikti ir perkelti technologiją į masinę gamybą, kiti gamintojai tiesiog neturės pasirinkimo – jie bus priversti sekti iš paskos. O tada automobilių rinka iš tiesų gali apsiversti aukštyn kojomis.
Rūta
Žurnalistė
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.