Europa atsibunda: kodėl „Visa“ ir „Mastercard“ dominavimas kelia grėsmę ir kas bus toliau?

Didėjant atsiskaitymams kortelėmis ir telefonais, grynieji pinigai traukiasi, o kartu auga priklausomybė nuo kelių didžiųjų JAV bendrovių. „Visa“ ir „Mastercard“ šiandien dominuoja Europos rinkoje taip stipriai, kad be jų sustotų didelė dalis kasdienių mokėjimų. Būtent tai kelia vis daugiau nerimo Europos politikams, centriniams bankams ir finansų sektoriaus lyderiams.

Pastaruoju metu šios baimės įgauna aiškų geopolitinį kontekstą. Prastėjant transatlantiniams santykiams, vis dažniau keliama prielaida, kad finansinės priklausomybės gali būti panaudotos kaip spaudimo ar net sankcijų priemonė. Todėl Europos Sąjungoje vis dažniau kalbama apie būtinybę kuo skubiau stiprinti savo mokėjimų suverenumą.

Priklausomybė, kuri tapo sistemine

Europos mokėjimų rinka per pastaruosius dešimtmečius vystėsi patogumo ir efektyvumo kryptimi, tačiau kartu susiformavo gili priklausomybė nuo JAV technologijų ir infrastruktūros. Europos Centrinio Banko duomenys rodo, kad dar 2022 metais „Visa“ ir „Mastercard“ sudarė beveik du trečdalius visų kortelių operacijų euro zonoje. Net trylika ES valstybių neturėjo jokios nacionalinės alternatyvos šioms sistemoms.

Buvęs Europos Centrinio Banko vadovas Mario Draghi yra atkreipęs dėmesį, kad toks gilus integravimas sukūrė priklausomybes, kuriomis galima piktnaudžiauti, jei partneriai nebėra vien tik sąjungininkai. Tai reiškia, kad finansiniai srautai gali tapti ne tik ekonominiu, bet ir politiniu ginklu.

Šios rizikos ypač išryškėjo pastaraisiais metais, kai geopolitiniai konfliktai parodė, kaip greitai finansinės priemonės gali būti panaudotos spaudimui. Todėl mokėjimų sistema šiandien vertinama ne tik kaip verslo sprendimas, bet ir kaip nacionalinio bei regioninio saugumo dalis.

Europiniai sprendimai ir naujos alternatyvos

Atsakydama į šias grėsmes, Europa jau pradėjo kurti savus sprendimus. Vienas svarbiausių projektų yra Europos mokėjimų iniciatyva, vienijanti šešiolika didžiųjų Europos bankų ir finansinių bendrovių. Šio konsorciumo vadovė Martina Weimert atvirai teigia, kad delsimas šioje srityje gali kainuoti brangiai, todėl veiksmai turi būti skubūs.

2024 metais iniciatyva pristatė „Wero“ sistemą, kuri dažnai vadinama europietiška „Apple Pay“ alternatyva. Ši skaitmeninių mokėjimų platforma jau veikia Belgijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje bei turi dešimtis milijonų vartotojų. Planuojama, kad iki 2027 metų sistema bus išplėsta ir leis atsiskaityti tiek internete, tiek fizinėse parduotuvėse visoje Europoje.

Šie sprendimai rodo aiškią kryptį. Europa siekia ne tik sumažinti priklausomybę nuo JAV bendrovių, bet ir susigrąžinti kontrolę savo finansinių srautų atžvilgiu. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad technologinis sprendimas yra tik dalis uždavinio. Reikalingas ir politinis sutarimas, ir vartotojų pasitikėjimas.

Skaitmeninis euras ir ateities planai

Kitas itin svarbus žingsnis yra skaitmeninio euro projektas, kurį aktyviai stumia Europos Centrinis Bankas. Ši iniciatyva siekia sukurti viešą, europinę skaitmeninių mokėjimų priemonę, kuri stiprintų pinigų suverenumą euro zonoje. Už projektą atsakingi ECB atstovai pabrėžia, kad tai nėra tik technologinė naujovė, bet strateginis sprendimas.

Planuojama, kad prekybininkai euro zonoje turės priimti skaitmeninį eurą nuo 2029 metų. Šalininkai teigia, kad ši sistema galėtų tapti pagrindu kuriant europinį kortelių tinklą, galintį konkuruoti su „Visa“ ir „Mastercard“. Tokiu būdu Europa galėtų sumažinti išorinę priklausomybę ir sustiprinti savo ekonominį atsparumą.

Diskusijos dėl mokėjimų ateities tik įsibėgėja, tačiau kryptis jau aiški. Europa nebenori būti vien tik vartotoja, ji siekia tapti sprendimų kūrėja. Klausimas tik vienas. Ar šie pokyčiai bus pakankamai greiti, kad spėtų aplenkti naujas geopolitines grėsmes.

Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.