Kur Lietuvos gyventojai laiko pinigus: tradiciniai būdai vis dar populiariausi, bet keičiasi požiūris į riziką

Jei reikėtų apibūdinti lietuvių santykį su pinigais vienu žodžiu, tai būtų „atsargumas“ – 38 proc. gyventojų (3 procentiniais punktais daugiau nei praėjusiais metais) mano, kad pinigus geriausia taupyti patiems, o tai reiškia – nesirenkant taupymo ir investavimo priemonių, pinigus laikant banko sąskaitoje ar grynaisiais. 

Tokį jų laikymo būdą dažniau renkasi moterys, rajonų centrų gyventojai ir tie, kurie nepasitiki valstybės institucijomis.

„Taupymas pačiam nesirenkant taupymo ar investavimo priemonių – giliai mūsų kultūroje įsišaknijęs įprotis. Jis reiškia kontrolės jausmą – pinigai čia pat, matomi, saugūs. Tačiau svarbu pabrėžti, jog iš tiesų tai nėra nei saugu, nei išmintinga ir šis požiūris turėtų keistis. Pinigus laikant grynaisiais ar tiesiog banko sąskaitoje, juos veikia infliacija, todėl šiandien turima suma ateityje bus verta mažiau. Tam, kad šios lėšos būtų bent jau apsaugotos nuo infliacijos poveikio, svarbu pinigus įdarbinti pasirinkus kiekvienam priimtiną įrankį ar įrankius, generuojančius didesnę nei infliacija grąžą“, – sako banko „Artea“ privačių klientų paslaugų vadovė dr. Dalia Kolmatsui.

Nekilnojamasis turtas – stabilumo simbolis

Butas, žemės sklypas, sodyba – daugeliui tai ne tik finansinis, bet ir emocinis saugumo pagrindas. Neatsitiktinai NT išlieka vienu populiariausiu pinigų laikymo būdų: 27 proc. gyventojų laiko jį geriausia investicija, o dar 26 proc. – būdu gauti pajamų iš nuomos.

NT kaip patikimą būdą dažniau įvardija vyresni apklaustieji ir rajonų centrų gyventojai. Jų akimis, tai apčiuopiamas, laiko patikrintas turtas, kurį galima perduoti vaikams ar panaudoti kaip papildomą garantą ateičiai.

„NT Lietuvoje turi ne tik finansinę, bet ir emocinę vertę – jis siejamas su stabilumu ir nuosavybės pojūčiu. Vyresniems tai būdas apsaugoti sukauptą turtą, o jaunesniems – siekiamybė, kuri dažnai tampa pirmu rimtu finansiniu tikslu. Todėl NT populiarumas toks pastovus ne vien dėl galimo pelno, bet ir emocinės ramybės“, – aiškina dr. D. Kolmatsui.

Auksas – naujai atgimęs senas įprotis

Kai ekonomika svyruoja, žmonės ieško stabilumo ir grąžą generuojančių priemonių. Pastaruoju laikotarpiu aukso kaina augo itin sparčiai, tad tai gali paaiškinti, kodėl šiemet auksą geriausiu vertės išsaugojimo būdu laiko 25 proc. gyventojų, 8 procentiniais punktais daugiau nei praėjusiais metais. Jį dažniau renkasi vyrai.

„Auksas, ypač pastaruosius metus, išgyvena renesansą – kainos augimo tempas yra itin ryškus. Nors auksas lietuvių tarpe jau kurį laiką yra tarp populiariausių investavimo priemonių, matyti, jog gyventojai seka kainos dinamiką ir į ją reaguoja, todėl populiarumas šiemet yra gana ryškiai šoktelėjęs“, – teigia finansų ekspertė.

Indėliai – vis dar svarbus saugumo garantas

Dar prieš kelerius metus indėliai atrodė tarsi universalus pasirinkimas. Šiandien jų populiarumas kiek sumažėjęs – juos geriausiu būdu laikyti pinigus laiko 23 proc. gyventojų (3 procentiniais punktais mažiau nei praėjusiais metais).

Indėlius dažniau renkasi aukštojo išsilavinimo respondentai ir tie, kurie pasitiki valstybės institucijomis. Anot dr. D. Kolmatsui, tokie gyventojai paprastai vertina saugumą, bet jau linkę rinktis sprendimus, leidžiančius gauti nedidelę grąžą.

„Indėliai vis dar turi labai aiškią nišą – tai sprendimas žmonėms, kurie nori saugumo, bet jau pradeda domėtis ir galimybe gauti grąžos. Net jei palūkanos nėra didelės, pats faktas, kad pinigai „dirba“, keičia požiūrį į taupymą ir gali tapti tarpine stotele link investavimo“, – sako dr. D. Kolmatsui.

Investiciniai fondai ir vertybiniai popieriai – dar tik atrandami

Jei NT ar auksas simbolizuoja senus, patikrintus būdus, tai investiciniai fondai ir vertybiniai popieriai – ženklas, kad dalis gyventojų jau ieško naujų kelių, kaip auginti pinigus. Kol kas šiuos būdus kaip geriausią pinigų laikymo būdą laiko mažesnė dalis apklaustųjų – vertybinius popierius 12 proc., o investicinius fondus 10 proc. gyventojų. Lyginant su praėjusiais metais, šie rodikliai išliko stabilūs. Vertinant jau investuojančius gyventojus, į vertybinius popierius investuoja 19 proc., į investicinius fondus – 25 proc. lietuvių. Abiejų priemonių populiarumas tarp investuojančių nuo 2017 m. išaugo atitinkamai daugiau nei 6 ir 8 kartus.

Abu pasirinkimai populiaresni tarp aukštojo išsilavinimo ir didmiesčių gyventojų, o vertybinius popierius apklausoje dažniau nurodė vyrai. Tokie rezultatai rodo, kad finansų rinkomis labiau pasitiki tie, kurie turi daugiau informacijos ir patirties, o kartu – ir didesnį norą prisiimti tam tikrą riziką mainais į galimą grąžą.

„Vertybiniai popieriai ir fondai Lietuvoje vis dar suvokiami kaip rizikingesni būdai, bet nebe kaip nepažįstama sritis. Žmonės vis dažniau supranta, kad be tam tikros rizikos neįmanoma pasiekti didesnės grąžos. Tai rodo brandesnį santykį su investavimu – siekį ne spėlioti, o planuoti. Būtent toks požiūris po truputį formuoja investavimo kultūrą, ypač tarp aukštesnes pajamas gaunančių miestų gyventojų“, – pabrėžia dr. Dalia Kolmatsui.

Lietuvos gyventojų apklausą „Artea“ banko iniciatyva šių metų balandį atliko tyrimų bendrovė „Spinter Research“. Iš viso apklausta 1019 suaugusių – 18-75 metų amžiaus – respondentų visoje Lietuvoje.