Prisijunkite prie Bilis.lt ir mėgaukitės išskirtinėmis galimybėmis. Registruoti vartotojai mato mažiau reklamų, gali rašyti komentarus bei dalyvauti įvairiuose konkursuose!
Tęsdami prisijungimą soc. tinklais jūs automatiškai sutinkate su privatumo politika ir naudojimosi taisyklėmis, kurias rasite paspaudę čia.
Galite likti be pensijos pinigų: reaguoti būtina tučtuojau, štai kodėl tai gresia būtent jums
Nemažai gyventojų, ilgus metus kaupusių lėšas II pakopos pensijų fonduose, su viltimi žvelgia į artėjančius pokyčius. Nuo 2026 metų atsivers galimybė dalį sukaupto turto atsiimti anksčiau, nelaukiant pensinio amžiaus, todėl daugelis jau dabar planuoja, kaip šias lėšas panaudos.
Vieniems tai atrodo kaip finansinė pagalvė, kitiems tai proga atsitiesti po sudėtingesnio laikotarpio ar grąžinti įsisenėjusias skolas. Vis dėlto ne visi supranta, kad sprendimas atsiimti sukauptą pensiją gali turėti netikėtų ir labai skaudžių pasekmių.
Kai kuriems gyventojams pinigai, kurių jie tikisi, taip ir nepasieks asmeninės sąskaitos, o kiti gali gauti gerokai mažesnę sumą, nei patys per daugelį metų sumokėjo.
Šiuo metu galiojanti tvarka numato, kad kol lėšos lieka pensijų fonde ir kaupimas tęsiasi, antstoliai neturi teisės iš jų išieškoti skolų. Tačiau situacija iš esmės pasikeičia tą akimirką, kai žmogus pateikia prašymą išmokėti sukauptą turtą pinigais.
Tokiu atveju ši suma jau laikoma išmokomis, iš kurių gali būti vykdomas priverstinis išieškojimas. Tai reiškia, kad pinigai, kuriuos žmogus tikisi gauti į savo sąskaitą, gali būti nukreipti tiesiai antstoliams ir panaudoti įsiskolinimams padengti.
Pensijų fondų atstovai pastebi, kad artėjant reformai antstolių susidomėjimas II pakopos lėšomis akivaizdžiai auga. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Tadas Gudaitis atkreipia dėmesį, jog nors asociacija nekaupia detalių statistinių duomenų apie antstolių užklausas, praktikoje vis dažniau fiksuojami areštai pensijų kaupimo sutartims.
Jo teigimu, tai signalas gyventojams iš anksto pasidomėti savo finansine padėtimi ir realiai įvertinti, kiek lėšų iš fondo jie galėtų atgauti, o kiek būtų nukreipta skoloms padengti.
T. Gudaitis primena, kad iki pat 2026 metų, kol kaupimas tęsiamas, visos lėšos ir toliau yra investuojamos ir skirtos būsimai pensijai didinti. Tačiau prasidėjus reformai ir atsivėrus galimybei pasinaudoti sukauptais pinigais, išmokama suma nebūtinai sutaps su tuo, kas matoma pensijų sąskaitoje.
Viskas priklausys nuo to, kada žmogus pradėjo kaupti, kiek pats sumokėjo įmokų ir kokią investicinę grąžą pavyko uždirbti.
Skaičiuojama, kad atsiimant lėšas maždaug 30–40 procentų išmokamos sumos bus pervesta „Sodrai“ ir paversta pensiniais taškais. Tik likusi dalis turėtų pasiekti patį dalyvį. Tačiau jeigu žmogus tuo metu turi nepadengtų įsipareigojimų, kuriuos administruoja antstoliai, jie gali nurašyti dalį arba net visą likusią sumą.
Išimtis taikoma tik tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, kai išmoka mokama dėl kritinės ligos, darbingumo netekimo ar paliatyvios slaugos – tuomet pinigai išmokami be išskaitymų.
Atsižvelgdamas į tai, LIPFA vadovas ragina gyventojus neskubėti priimti sprendimo ir atsakingai įvertinti visas galimas pasekmes. Nutraukus kaupimą prarandama galimybė ateityje turėti didesnes pajamas senatvėje, todėl toks sprendimas turėtų būti gerai apgalvotas. Jis rekomenduoja prieš pateikiant prašymą pasitarti tiek su pensijų fondo valdytoju, tiek su antstoliais ir aiškiai suprasti, kas nutiks su lėšomis.
Antstolių rūmai savo ruožtu primena, kad skolininkai apie priverstinio išieškojimo pradžią yra informuojami, tačiau atskirai pranešimų apie tai, iš kokių konkrečių lėšų bus išieškoma, paprastai nesiunčiama.
Todėl kiekvienas gyventojas pats turėtų pasitikrinti savo situaciją. Tai galima padaryti bet kuriuo metu prisijungus prie virtualios antstolio kontoros portale antstoliai.lt, kur matoma, ar asmens atžvilgiu vykdomas išieškojimas ir kokie veiksmai atliekami.
Antstoliai pabrėžia, kad jie neskatina žmonių skubėti atsiimti pensijoms kauptų lėšų. Vis dėlto, jei sprendimas jau priimtas, jie ragina šią galimybę išnaudoti ir finansinėms problemoms spręsti – padengti skolas ir pradėti naują etapą be senų įsipareigojimų.
Antstolių informacinės sistemos duomenimis, 2025 metų spalio pradžioje Lietuvoje skolų, kurias išieško antstoliai, turėjo daugiau nei 221 tūkstantis fizinių asmenų.
Tikslių duomenų, kiek iš jų kaupia ar anksčiau kaupė lėšas II pakopos pensijų fonduose, nėra. Vis dėlto, remiantis informacija apie oficialiai dirbančius skolininkus, manoma, kad tokių atvejų neturėtų būti itin daug, nes tik apie penktadalis skolininkų turi oficialias pajamas, o ne visi dirbantieji dalyvauja II pakopos kaupime.
Nepaisant to, kiekvienam planuojančiam atsiimti sukauptą pensiją verta iš anksto pasitikrinti savo finansinę padėtį, kad viltys dėl gautų pinigų nevirstų nemalonia staigmena.
Rašydama apie astrologiją ir gyvenimo naujienas, siekiu kurti turinį, kuris įkvepia, guodžia ir priverčia susimąstyti. Mano tekstuose susilieja meilė žvaigždėms, domėjimasis žmogaus vidiniu pasauliu ir noras dalintis įžvalgomis apie kasdienybę, tiek dangišką, tiek žemišką.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“
privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.