Lietuvius apėmė investavimo banga: ekspertai įvardijo, kur investuoti atsiimtus antros pakopos pensijų pinigus

Pažvelgus į įvairias bendruomenes „Facebook“ bei „Reddit“ platformose, tokias kaip „6nuliai“ ar „Inwest“, galima matyti, kad nemaža dalis Lietuvos gyventojų pradėjo investuoti maždaug nuo pandemijos, kai daugeliui atsirado daugiau laiko, o ir pasaulio naujienos tuo metu sukosi būtent apie finansus.

Lietuvoje antrąją asmeninių finansų valdymo populiarumo bangą užkūrė antrosios pakopos pensijų sistemos liberalizavimas, suteikęs galimybę žmonėms iš jos pasitraukti ir atsiimti dalį pinigų jau nuo kitų metų. 

„Pensijų kaupimo sistema Lietuvoje buvo kritikuojama jau kurį laiką, todėl tai, kad, atsiradus galimybei išsiimti pinigus, nemaža dalis taip ir padarys – nestebina. Svarbu, kad žmonės nepultų pirkti televizorių ar buitinės technikos, o tuos pinigus investuotų protingai, kad jie galėtų būti panaudoti oriai senatvei. Gera žinia, kad laiko dar daug, o iki 2026 m. galima pagilinti savo žinias ir priimti tinkamą sprendimą“, – sako Ieva Rogozina, banko „Bigbank“ produktų plėtros vadovė.

Peržvelgus lietuviškas investavimo bendruomenes, galima pastebėti, kad dažniausiai žmonės šiuo metu domisi šiomis galimybėmis:

• Akcijos ir biržoje prekiaujami fondai (ETF). Šia alternatyva domisi daugiausiai Lietuvos gyventojų, o ir forumuose šios priemonės yra matomos dažniausiai, nes kyla daugiausiai klausimų. Akcijoms ir fondams būdingi didžiuliai svyravimai, ir daugeliu šio tipo priemonių reikia itin giliai domėtis. Nors lietuviškuose forumuose dažnai skatinama rinktis viso pasaulio akcijas sekantį „Vanguard FTSE All-World“ (VWCE) ETF ir nesukti galvos („Tiesiog VWCE ir chill“), dalis vartotojų teisingai pabrėžia, kad akcijos nėra tinkama priemonė kiekvieno poreikiams.
• Indėliai. Kaip pastebi diskusijų dalyviai, tai yra vienintelė priemonė be rizikos, todėl tinka tiems, kurie yra labai arti pensijos arba ieško priemonių trumpiems laikotarpiams. „Aš pats tėvams sumiksavau indėlį su VWCE ETF, paliekant grynųjų sąskaitoje“, – sako „Reddit“ vartotojas 6nuliai. „Indėlis + auksas“, – mažiau rizikos ir daugiau lankstumo ieškantiems investuotojams pataria antanas-a. Iš tiesų indėliai Lietuvoje yra drausti iki 100 tūkst. eurų, todėl, nepaisant nedidelės grąžos, tai yra puikus pasirinkimas norintiems saugumo ir lankstumo.
• Auksas. Tai yra kiek saugesnė alternatyva akcijoms, nors aukso vertė taip pat gana smarkiai svyruoja. Kaip pastebi „Facebook“ bendruomenės „Inwest“ nariai, istoriškai auksas padeda apsisaugoti nuo infliacijos ir finansinių krizių, todėl tai yra ne toks rizikingas variantas.
• Nekilnojamasis turtas (NT). Nors antrojoje pensijų pakopoje daugelis nėra sukaupęs didelės sumos, ji gali prisidėti bent jau prie pradinio įnašo perkant investicinį NT. Būstas nuomai, sklypas ar net komercinės patalpos – apčiuopiamas turtas, kuris gana stabiliai brangsta. Tiesa, investuotojų bendruomenės Lietuvoje vis dažniau NT nurašo dėl sudėtingumo – laiko reikia ne tik NT įsigyti, bet ir jo priežiūrai.

Pradžia – biudžeto sudarymas

Vis dėlto tam, kad investuotumėte, pirma reikia turėti pinigų. Pasiimkite trijų–keturių paskutinių mėnesių banko išrašus ir suveskite savo išlaidas į tris stulpelius: būtinosios (maistas, nuoma, transportas), kintamosios (pramogos, kava, dovanos) ir nenumatytosios. 

„Kai viskas matyti juodu ant balto, priimti sprendimus daug lengviau. Kartais pinigų galima sutaupyti tiesiog atsisakius tam tikrų kintamųjų išlaidų, o vasarą tai padaryti dar lengviau – tereikia tuos pinigus, kurie būtų skirti šildymo mokesčiams mokėti, skirti investavimui. Daugeliui tai gali reikšti bent jau 100 eurų, o tai jau suma, kurią verta sutaupyti“, – pataria I. Rogozina.

Jei popierius nevilioja, išbandykite biudžeto sekimo programėles. Lietuviškose investavimo bendruomenėse itin dažnai rekomenduojama „Wallet“ programėlė, kurią galima sujungti su savo banko sąskaitomis, – ji automatiškai kategorizuoja išlaidas ir pajamas, turi įvairių funkcijų, leidžiančių siekti finansinių tikslų. Kiti naudoja „AndroMoney“ ar net įprastą „Excel“ lentelę. 

Tobulėti gali kiekvienas

Kol ilsitės, skirkite laiko savo finansiniam raštingumui. Tam nereikia skaityti sudėtingų vadovėlių. Pradėkite nuo populiarių ir lengvai suprantamų knygų:

• Morgan Housel „Pinigų psichologija“. Tai knyga ne apie skaičius, o apie mūsų elgesį su pinigais, kuris ir lemia 90 proc. sėkmės taupant bei investuojant;
• Alice Schroeder „Sniego gniūžtė“. Tai žymiausio pasaulio investuotojo Warreno Buffetto biografija. Iš šio žmogaus galima išmokti ne tik tam tikrų gyvenimo principų, bet ir ekonomikos bei investavimo paslapčių. Ši knyga turėtų sužavėti net tuos, kurie nėra susidomėję investavimu;
• J. L. Collins „Paprastas praturtėjimo kelias“. Tai paprasti patarimai, kaip investuoti ir auginti savo turtą patiriant kuo mažesnę įtampą. Ši knyga puikiai tinka tiems, kurie nori paprastos, bet veiksmingos finansinės nepriklausomybės strategijos.

Nemėgstate knygų? Ne problema – pastaruoju metu Lietuvoje apstu ir įvairiausių tinklalaidžių bei „YouTube“ kanalų.

• „Investavimas.lt“ aptaria naujausias aktualijas ir kasdienius finansų valdymo klausimus;
• „Pirmyn Podkastas“ kalba apie pinigus, laiko valdymą, verslumą, investavimą ir kitus svarbius klausimus;
• Ilja Laursas savo „YouTube“ kanale nuolat turi įdomių pašnekovų, su kuriais aptaria dirbtinio intelekto naujoves ir pažangiausias technologijas.

Svarbiausia – nuoseklumas

Tyrimai rodo, kad jaunesni Lietuvos gyventojai vis labiau domisi investavimu, nori įdarbinti kiekvieną savo centą ir turėti daugiau laisvo laiko ateityje. Būtent todėl paprasti, daug žinių nereikalaujantys įrankiai ir papildomas dėmesys asmeniniam švietimui – puikus startas.

I. Rogozina pabrėžia, kad finansų tvarkymas turi būti ne vienkartinis veiksmas, o gyvenimo būdas: „Visų pirma reikia tobulinti savo žinias ir pradėti valdyti asmeninį biudžetą. Tuomet jau galima pradėti planuoti išlaidas ir investicijas, visų pirma sumokant sau ir pervedant bent 10 proc. savo pajamų į pasirinktą investicinę priemonę ar bent minimalią grąžą generuojančią taupomąją sąskaitą. Jaunesni žmonės vis labiau supranta, kad kiekvienas centas gali dirbti, dėl to ir pastebime tokį aktyvumą forumuose bei renginiuose. Pagaliau susiformavo suvokimas, kad nebūtina turėti tūkstančių eurų, – pradėti galima nuo šimto. Svarbu įprasti, kad pinigai negulėtų be darbo.“