Lietuvius šokiruoja tiesa: kodėl maistas brangsta greičiau nei Europoje ir kas tai stabdytų

Jūs taip pat tikriausiai girdėjote, kad pasaulyje žaliavos pigėja. Nepaisant to, lentynose kainos dažnai auga. Tai atrodo nelogiška ir neteisinga. Vis daugiau žmonių pradeda stebėtis, kur dingsta skirtumas tarp pigesnės žaliavos ir brangesnio galutinio produkto. Kodėl Lietuvoje maistas brangsta net tada, kai tam nėra ekonominio pagrindo.

Šis klausimas rūpi daugeliui, todėl aptarsime pagrindines priežastis, kodėl maisto kainos Lietuvoje tokios didelės, kuo čia susiję prekybininkai, maržos, konkurencija, mokesčiai ir kas iš tiesų lemia situaciją, kurią jūs jaučiate kasdien. Tai tekstas, padėsiantis geriau suprasti, kodėl brangimas nesumažėja ir kokie pokyčiai galėtų tą padaryti.

Maistas brangsta greičiau nei Europoje

Ekspertai aiškiai nurodo, kad maisto kainos Lietuvoje kyla sparčiau nei Europos Sąjungos vidurkis. Jūs gyvenate šalyje, kurioje pirkinių krepšelis brangsta net tada, kai aplinkinėse rinkose situacija išlieka stabilesnė. Lietuvos banko ekonomistai teigia, kad Lietuva maisto kainomis jau beveik pasivijo Europos vidurkį, o kai kurios kategorijos net viršijo europinį lygį.

Skaičiai tai tik patvirtina. 2025 metais maistas Lietuvoje pabrango beveik 6 procentus. Labiausiai augo alkoholio, tabako, mėsos ir pieno produktų kainos. Jautiena šoktelėjo daugiau kaip ketvirtadaliu, paukštiena tapo brangesnė beveik 12 procentų. Ir nors žuvies kainos šiek tiek sumažėjo, tai neturi reikšmingos įtakos bendram brangimo jausmui.

Jūs mokate beveik tiek pat, kiek europiečiai, tačiau skirtumas tas, kad jūsų pajamos yra gerokai mažesnės. Produktai brangsta, o pirkimo galia nesivysto taip greitai, todėl kiekvienas kainų pokytis tampa juntamas labiau negu Vokietijoje, Šveicarijoje ar kitose gerovės valstybėse.

Kodėl maistas brangsta net tada, kai žaliavos pinga

Atrodytų logiška, kad žaliavoms pigsėjant, galutinė produkto kaina taip pat turėtų kristi. Tačiau Lietuvoje dažniausiai įvyksta priešingai. Žaliavos pinga, o produktų kainos lentynose vis tiek kyla. Jūs tai matote kasdien ir dažnai jaučiatės apgauti.

Specialistai nurodo kelis esminius paaiškinimus. Pirmiausia, kainų augimas „įstringa“ visoje tiekimo grandinėje. Ūkininkai už žaliavas gauna tik labai nedidelę kainų padidėjimo dalį. Tuo metu perdirbėjai ir prekybininkai savo maržas didina agresyviausiai. Šis procesas panašus į domino efektą. Nedidelis kilimas žaliavoje virsta milžinišku šuoliu galutinėje kainoje.

Jūs perkate produktą, kuris brangsta ne dėl realių sąnaudų, bet dėl psichologinio rinkos inercijos efekto. Jei sektoriuje buvo šokas, pavyzdžiui, karo ar ligų protrūkio metu, kainos pakyla akimirksniu. Tačiau stabilizavusis situacijai jos nebegrįžta atgal. Prekybininkai išlaiko kainas aukštesniame lygyje, nes vartotojai jau priprato ir protestuoti nebebando.

Kainų grandinėje daugiausia laimi didieji prekybos tinklai

Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl kainos tokios aukštos, yra konkurencijos stoka. Rinką valdo keli dideli žaidėjai, kurie turi galios nustatyti kainų struktūrą. Jūs nematote tikros kainos. Matote tik tai, ką prekybininkai nusprendžia parodyti.

Reguliaros kainos dažnai būna dirbtinai pakeltos. Tada pateikiamos masinės akcijos ir nuolaidos, kurios atrodo viliojančios, bet iš tiesų jūs perkate produktą už tikrąją vertę, tik apgaubtą nuolaidos iliuzija. Nuo 4,49 eurų kainuojantis kumpis „per akciją“ kainuoja 2,99. Atrodo puiku. Tačiau tikroji produkto vertė nėra keturi su puse euro. Ji dažnai būna žemesnė, o tariama akcija tėra žaidimas.

Jūs tampate akcijų kultūros įkaitais. Prekybininkai skatina pirkti nuolaidas, o ne produktus. Taip formuojama klaidinga realybė, kurioje jūs be akcijų nebeįperkate elementarios duonos, pieno ar sūrio.

Kodėl gyventojams tai taip skausminga

Jūs gyvenate šalyje, kurioje maistui tenka skirti ženkliai didesnę pajamų dalį nei Vokietijoje, Austrijoje ar Skandinavijoje. Šiose valstybėse žmonės gali skirti daug daugiau lėšų kelionėms, mokymams, technologijoms, saviugdai. Lietuvoje didelė pajamų dalis vis dar išleidžiama tik tam, kad išgyventumėte.

Tai formuoja nuolatinį nepasitenkinimą ir emigracijos bangas. Žmonės ieško paprastesnio gyvenimo, o ne kovos su elementariomis išlaidomis. Kai maistas brangsta sparčiau nei atlyginimai, gyvenimo kokybė neišvengiamai krenta. Jūs tai jaučiate, net jei niekas garsiai to nesako.

Kas galėtų sustabdyti kainų augimą

Ekspertai pristato dvi realias kryptis, kurios galėtų pakeisti situaciją. Pirma, prekybos tinklai turėtų liautis kelti dirbtines reguliarias kainas. Jei kainos būtų realios, nuolaidos nebūtų reikalingos, o vartotojas pagaliau matytų tikrą produkto vertę.

Antra, visoje maisto vertės grandinėje turėtų atsirasti teisingesnė pusiausvyra. Ūkininkai, perdirbėjai ir prekybininkai turi gauti proporcingą dalį. Šiuo metu didžiąją dalį pasiima prekybiniai tinklai, o visa sistema tampa nepajudinama, nes jiems tokios kainos tiesiog naudingos.

Kol šių pokyčių nebus, jūs ir toliau jausite spaudimą savo kasdienėje piniginėje.