Ar nauji mokesčiai Lietuvoje taps finansine bomba? Ekspertai įspėja dėl didelių grėsmių valstybės biudžetui

Visgi, JAV prekybos politika, Europos saugumo iššūkiai neišvengiamai veikia Lietuvos ekonomiką, o pastarosios aplinkybės skatina valdžią ieškoti papildomų pajamų biudžetui, sako Giedrė Užkuraitienė, advokatų kontoros COBALT ekspertė. Ar dabartinė mokesčių reforma iš tiesų padės auginti pajamas? O gal visgi po kelerių metų vasarą girdėsime ne tik Palangos verslininkų nusiskundimus, bet ir Finansų ministerijos perspėjimus apie didėjantį biudžeto deficitą?

Mokesčių politikos tyrimų centras „Tax Foundation“ kiekvienais metais vertina labiausiai pažengusių EBPO valstybių mokesčių sistemas pagal šiuos kriterijus: paprastumą, stabilumą, skaidrumą bei neutralumą.  Jų skelbtame konkurencingumo indekse Lietuva pernai metų pabaigoje įrašyta penktoje vietoje – per metus pakilusi dviem laipteliais.

„2024 m. užimta aukšta vieta – mokestinio stabilumo rezultatas. Kai kitose valstybėse mokesčių našta augo, Lietuvoje ji nesikeitė. Tačiau dabar galime klausti – ar šis stabilumas nėra įstrigusi ankstesnės valdžios parengta mokesčių reforma? – sako G. Užkuraitienė. – Pastaruoju metu Lietuvos naujienų sraute mokesčių reforma – dažna tema. Visgi svarstant apie pokyčius, naudinga įvertinti ir kitų šalių mokestinę aplinką. Juolab, kad artimos Lietuvai Latvija ir Estija konkurencingumo indekse užima pirmąsias dvi pozicijas.“

Lietuva nemato poreikio didinti PVM

Siekiant surinkti daugiau mokesčių į valstybės biudžetą, EBPO bei kitos institucijos rekomenduoja daugiau dėmesio skirti vartojimo ir turto mokesčiams bei vengti kelti ekonominiam augimui žalingus mokesčius, tokius, kaip gyventojų pajamų mokestis (GPM) ar pelno mokestis. Tačiau Lietuva nemato poreikio didinti standartinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą, nors pažvelgus į biudžeto sandarą, PVM sudaro apie 40 proc. visų iš mokesčių surenkamų pajamų, pažymi G. Užkuraitienė:

„Valstybė nuo 2026 m. planuoja keisti tik lengvatinį tarifą – iš 9 į 12 proc., kuris būtų taikomas keleivių vežimo paslaugoms bei apgyvendinimui. Be to, ketinama panaikinti 9 proc. PVM tarifą šildymui, o knygoms taikyti nebe 9, o 5 proc. lengvatinį tarifą“.

Palyginimui – Latvija planuodama mokesčių reformą taip pat nematė didelio poreikio gilintis į PVM. Šalyje taikomas standartinis 21 proc. PVM tarifas, o pernai nuo 5 iki 12 proc. padidintas lengvatinis vaisių ir daržovių PVM tarifas, sako ekspertė. Visgi žvelgiant į Estijos pavyzdį matyti, kad mokesčių didinimas automatiškai nereiškia konkurencingumo praradimo.

„Pavyzdžiui, Estijoje nuo 2024 m. standartinis PVM tarifas padidintas nuo 20 iki 22 proc., tačiau šalis išlieka konkurencingumo lyderė. PVM pajamos, surenkamos į biudžetą, išaugo 9 proc. Tokie pokyčiai neišgąsdino ir užsienio investuotojų”, – sako COBALT ekspertė.

Pelno mokestis – mažesnis, bet ar tikrai?

Gretinti Lietuvą su kitomis Baltijos šalimis analizuojant pelno mokestį – gana sudėtinga, nes skiriasi mokesčių sistemos. Pavyzdžiui, Estijoje nuo metų pradžios pradėtas taikyti standartinis 22 proc., o Latvijoje šiuo metu yra taikomas 20 proc. tarifas. Žvelgiant į skaičius matyti, kad Lietuvoje pelno mokestis yra mažesnis – šiuo metu jis siekia 16 proc. Tačiau skirtumas slypi ne tarife, o apmokestinimo logikoje, pažymi ekspertė:

„Lietuvoje pelno mokestis mokamas visada, kai įmonė generuoja pelną, nepriklausomai nuo to, ar yra išmokami dividendai. Na, o jeigu yra išmokami dividendai, fizinis asmuo – akcininkas susimoka dukart – 16 proc. pelno mokestį, ir 15 proc. gyventojų pajamų mokestį (GPM). Visgi Latvijoje ir Estijoje dividendus išmokėjus fiziniams asmenims, jei pastarieji yra šių valstybių rezidentai, GPM mokėti nereikia. Todėl norint nustatyti tikrą bendrovių naštą reikia įvertinti efektyvų pelno apmokestinimo lygį.“

Vis dėlto, reikia nepamiršti, kad Lietuvoje veikia ir įvairios lengvatos pelno mokesčiui, pavyzdžiui, investicinio projekto lengvata, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros lengvata ar lengvatinis pelno mokestis įmonėms, įsteigtoms laisvojoje ekonominėje zonoje, sako G. Užkuraitienė.

„Lengvatos gali sumažinti pelno mokestį, bet svarbu žinoti, kad jomis daugiausiai gali pasinaudoti įmonės, veikiančios tam tikruose sektoriuose, pavyzdžiui, gamybos ir pramonės, technologijų, logistikos, mokslinių tyrimų įmonės, – akcentuoja ekspertė. – Pavyzdžiui, vystant paslaugų verslą, sudėtingiau gauti investicinio projekto lengvatą ar veikti laisvojoje ekonominėje zonoje. Atsižvelgiant į dabartinę situaciją bei norint konkuruoti su Latvija ir Estija siūlant pelno mokesčio tarifo pakėlimą, reikia pagalvoti apie naujas lengvatas arba esamų lengvatų plėtrą.“

GPM reforma – vyšnia ant torto

Gyventojų pajamų mokesčio reforma kelia bene daugiausiai diskusijų. Planuojamas progresyvus apmokestinimas visoms pajamoms, įskaitant individualią veiklą, kuri iki šiol buvo apmokestinama fiksuotu 15 proc. tarifu.

„Apžvelgiant pokyčius Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje galima matyti skirtumus. Visgi, aukštų tarifų įvedimas visose trijose Baltijos šalyse – ne naujiena. Lietuvoje nuo 2026 m. siūloma taikyti progresinį GPM tarifą visoms pajamoms (jei nėra išimčių) pagal vidutinį darbo užmokestį (VDU): iki 36 VDU – 20 proc., nuo 36 iki 60 VDU – 25 proc., o virš 60 VDU – 32 proc.

Latvijoje jau šiemet tarifas buvo padidintas nuo 20 iki 25,5 proc. kapitalo prieaugio pajamoms. Taip pat pradėtas taikyti didesnis progresinis GPM tarifas – nebe 20, 23 ar 31 proc., o 25,5, 33 proc. priklausomai nuo pajamų. Be to, nuo metų pradžios pridėtas ir 3 proc. tarifas pajamoms, kurios viršija 200 tūkst. eurų, todėl pastariesiems taikomas iš viso net 36 proc. GPM mokestis, – skaičiuoja G. Užkuraitienė. – Mažiausias šuolis pastebimas Estijoje. Čia nuo metų pradžios GPM padidėjo nuo 20 iki 22 proc., o kitąmet svarstoma tarifą pakelti dar dviem procentiniais punktais.“

Anot ekspertės, tokie skaičiai gali turėti įtakos ir talentų, verslų migracijai į kitas šalis, ir investicijų planavimui.