Bankai ragina tučtuojau pasirūpinti grynaisiais pinigais: jau skambinama pavojaus varpais, raginama ruoštis jau dabar

Visai neseniai Europos bankai, pirmiausia Nyderlanduose ir Švedijoje, paragino savo klientus pasirūpinti grynaisiais pinigais ir namuose laikyti bent kelių dienų išgyvenimui reikalingą sumą.

Pasiūlymas netruko sukelti diskusijų, kodėl turėtume žengti atgal į grynųjų epochą? O priežastis – daug rimtesnė nei kai kam gali pasirodyti. Šiuolaikiniame skaitmenizuotame pasaulyje atrodo, kad grynieji pinigai jau beveik išnyko. 

Daugelis perka tik kortele, naudojasi programėlėmis, internetiniais pervedimais. Tačiau kartu su technologine pažanga didėja ir rizika – kibernetiniai išpuoliai, energetiniai trikdžiai ar sistemų paralyžius gali bet kada išjungti tai, ką laikome savaime suprantama. 

Pranešama, kad tokio pobūdžio perspėjimus šiuo metu išplatino bankai Švedijoje ir Nyderlanduose. Ir pagrindinis nerimo šaltinis – galimi energetiniai sutrikimai.

Kalbama apie tai, kad 2025 metais, augant grėsmėms infrastruktūros saugumui, galime susidurti su situacijomis, kai bankomatai nebeveiks, mokėjimo kortelės bus bevertės, o vienintelis būdas įsigyti būtiniausių prekių – turėti grynųjų. 

Elektros tiekimo sutrikimai paveiktų tiek elektros tiekimą, tiek ir interneto prieigą, o tai tiesiogiai paralyžiuotų skaitmeninį mokėjimų srautą.

Ar turėtume sunerimti ir Lietuvoje?

Kol kas oficialių rekomendacijų Lietuvoje nėra, tačiau akivaizdu, kad šios žinutės neturėtų būti ignoruojamos. Priklausomybė nuo technologijų mūsų šalyje yra itin didelė, tačiau ir čia jau girdėti ekspertų balsų, kad juodai dienai pasiruošti reikėtų iš anksto. 

Ne todėl, kad ši grėsmė – neišvengiama, bet todėl, kad blogiausi scenarijai dažniausiai įvyksta tuomet, kai jų mažiausiai tikimasi.

Ekspertai iš Nyderlandų siūlo turėti grynųjų už 200–500 eurų, Švedijoje rekomenduojama 170 eurų suma. Abi sumos yra maždaug savaitės išlaidų vertė vienam asmeniui. Lietuvoje analogiškai siūloma turėti nuo 500 iki 1000 eurų ekvivalentą, kad prireikus būtų galima nusipirkti maisto, vaistų ar apmokėti būtinas paslaugas. 

Reikėtų nepamiršti, kad tuo atveju, jei sistema sutriks ilgesniam laikui, gali būti naudinga laikyti pinigus ne tik eurais, bet ir keliomis kitomis valiutomis, pavyzdžiui, JAV doleriais ar Šveicarijos frankais, kurių vertė laikoma stabilesne.

Kaip pasiruošti atsakingai?

Tai nereiškia, kad reikia pulti tuštinti sąskaitas ar kaupti dideles sumas po čiužiniu. Tačiau kelių šimtų eurų turėjimas – tai ne panika, o protingas atsargumas. Juos galima laikyti saugioje vietoje, geriausia – nedideliomis kupiūromis. 

Jei namuose yra keli asmenys, verta įsivertinti bendrą šeimos poreikį. Taip pat svarbu neužmiršti, kad turint pinigų atsargoje, būtina stebėti jų būklę, laikyti nuo drėgmės ir šviesos apsaugotoje vietoje, o esant reikalui ir keisti susidėvėjusias kupiūras.

Šiandien, kai net kai kurie turgaus prekeiviai priima korteles, toks patarimas galbūt skamba keistai. Tačiau krizės niekada neskelbia savo atėjimo, tam ir verta turėti rezervą. Tai ne tik finansinis apsidraudimas, bet ir emocinis stabilumas, kai žinai, kad bent jau pagrindinius dalykus galėsi nusipirkti. Kaip sakoma, geriau turėti ir nereikėti, nei prireikus neturėti.