Bankai uždirba milijonus, o jums lieka visiški centai: atskleidė tai, apie ką daugelis nedrįsta kalbėti

Bankams mes patikime savo pinigus taip, kaip vaikystėje pasitikėdavome taupykle. Atrodo, kad jie tiesiog guli, saugomi, nejudinami. Tačiau šiuolaikinė finansų sistema turi vieną ypatybę – ji neskirta tam, kad saugotų. Ji sukurta tam, kad dirbtų. Ir, svarbiausia, kad dirbtų ne tau, o tiems, kas ją valdo.

Šis straipsnis atvers duris į pasaulį, kur tavo pinigai jau seniai nebėra tik tavo reikalas. Kur kiekvienas pervedimas, kortelės mostas ar skaičius programėlėje tampa dar viena grandimi mechanizme, kuris tyliai, bet efektyviai kuria pelną. Tik ne tau.

Ne guli, o dirba

Kai gauni atlyginimą ir pinigai nukeliauja į sąskaitą, natūralu manyti, kad jie ten ilsisi iki kol juos išleisi. Realybė visai kitokia. Nuo pirmos sekundės tie pinigai tampa banko įrankiu. Jie iškeliauja į paskolas, investicijas, finansines operacijas, visur, kur tik bankas gali gauti pelną. Ir tuo metu tu matai tik skaičių ekrane.

Savo ruožtu, už tą laikymą tu galbūt gausi 0,01 proc. metinių palūkanų. Tuo tarpu bankas už tavo pinigus gali uždirbti 5, 10 ar net 20 proc.. Tai yra sistemos pagrindas, pinigai turi judėti. Tačiau klausimas: kam jie dirba? Jei laikai juos sąskaitoje, jie tikrai nedirba tau.

Mokame už tai, ko net nepastebim

Vienas didžiausių paradoksų, žmonės dažnai nemato, kiek iš tiesų moka savo bankui. Sąskaitos administravimo mokestis, kortelės priežiūros mokestis, valiutų keitimo kursų „pataisos“, paslėpti mokesčiai už tarptautinius pavedimus. Atrodo, centas čia, du ten. Bet per metus susidaro dešimtys, o kartais ir šimtai eurų.

O kur dar situacijos, kai įnešti grynuosius kainuoja. Išsigryninti taip pat kainuoja arba yra limitas. Net kai tau atrodo, kad naudojiesi savo pinigais, realiai tai tampa mokama paslauga. Patogu? Taip, bet patogumas turi savo kainą. Ir dažniausiai ją suvoki tik tada, kai peržiūri visus ataskaitos punktus.

Finansų konsultantas Mantas, kalbėdamas apie klientų įpročius, pastebi: „Dauguma žmonių net nežino, už ką moka. Jie priprato prie patogumo, bet nesusimąsto, kad tas patogumas gali brangiai kainuoti.“

Kreditų pinklės – graži pradžia, karti pabaiga

Kita bankų žaidimo dalis – kreditas. Jis pateikiamas kaip galimybė: greitas, paprastas, vos keli paspaudimai programėlėje. Reklama sako: „Tik nuo 3 proc.“. Bet kai paskaičiuoji bendrą metinę kredito kainą, įskaitant mokesčius, administravimą, draudimus, supranti, kad reali suma gerokai didesnė. 15–20 proc.? O kartais ir daugiau.

Ir čia dar ne viskas. Pavėlavai sumokėti? Laukia delspinigiai. Praleistas mokėjimas ir jau prasideda susirašinėjimas, raginimai, grasinimai nutraukti sutartį. Visa tai parašyta mažomis raidėmis, kurių niekas neskaito. O bankas? Jis viską padarė teisingai, juk jis įspėjo. 

Tavo pirkimai kalba garsiau nei manai

Naudojiesi kortele dažnai? Bankas mato kiekvieną tavo judesį. Kada perki, kur perki, kiek išleidi, kokias prekes renkiesi, kokias paslaugas užsisakai. Visa tai formuoja tavo finansinį profilį. Ir ne, tai nėra sąmokslo teorija, o paprasčiausia realybė

Šie duomenys naudojami paskolų vertinimui, individualiems pasiūlymams, kartais net elgesio prognozavimui. Ar žinojai, kad bankai gali atmesti tavo paskolą vien todėl, kad dažnai perki loterijos bilietus arba apsiperki gėrimų parduotuvėse? 

Algoritmas tai gali vertinti kaip rizikingą elgseną. O tu net nesužinai kodėl. Oficialiai viskas skaidru, duomenys saugūs, bet klausimas lieka: kiek laisvas esi, kai kiekvienas tavo veiksmas matomas, fiksuojamas, vertinamas?

Kodėl visa tai turėtų rūpėti tau?

Nes tai juk tavo pinigai. Ir tavo gyvenimas ir nors gali atrodyti, kad tai tiesiog bankas, būtent šie smulkūs, tylūs mechanizmai formuoja tavo kasdienybę. Nuo to, ar gausi paskolą, kiek sumokėsi už paslaugas, iki to, kaip lengvai ar sunkiai galėsi išlipti iš finansinių spąstų, jei juose atsidursi.

Bankas nėra blogis, bet jis tikrai nėra tavo draugas. Jis yra verslas ir, natūralu, kad jo tikslas uždirbti. Kuo daugiau, tuo geriau. Ir jei tu nesusimąstai, kaip tavo pinigai veikia sistemoje, tu tiesiog tampi ta sistema – ne jos valdytojas, o jos dalis.

Ir tai turėtų rūpėti tau, nes kuo daugiau žinai, tuo daugiau galimybių turi. Pasirinkti sąlygas, susigrąžinti kontrolę, rasti tau tinkamesnius finansinius sprendimus. Ir galbūt net leisti pinigams dirbti tau, o ne tik bankui.

Pasitikėjimo kaina

Viską lemia pasitikėjimas. Mes pasitikime, kad mūsų pinigai saugūs, kad sistema veikia mūsų naudai, kad mums nieko blogo nenutiks. Ir dažniausiai nenutinka, bet sistema nėra sąžininga, nes jai skirta būti tiesiog efektyviai. Ji veikia pagal taisykles, kurių dažnas nė nesupranta. Taisyklės sukurtos ne tam, kad tave apgautų, bet tam, kad tu nieko neklaustum.

Tavo sąskaita, tavo kortelė, tavo paskola – viskas atrodo savaime suprantama. Bet kai pradedi klausti „kodėl?“, atsakymai neretai būna nemalonūs. Ir būtent todėl tiek daug žmonių renkasi nežinoti. Bet jeigu tu esi iš tų, kurie nori suprasti – pradėk klausti. Ieškok geresnių sąlygų, skaityk smulkų šriftą, klausk konsultantų nepatogių klausimų. Pasitikėjimas yra geras dalykas, bet dar geresnis yra žinojimas.