Lietuvių sukurta ryšio sistema iš proto varo net trukdžių generatorius, rusams tai labai nepatinka

„Kol kas visų bepilotės technikos silpnoji vieta yra ryšys su operatoriumi. Priešas bando jį blokuoti visais įmanomais būdais – nuo dažnio keitimo iki šviesolaidinio ryšio bandymų. Mūsų kuriamas sprendimas leidžia perduoti informaciją keliais dažniais vienu metu, tad jis tampa kur kas sudėtingesnis taikinys trikdžių generatoriams“, – pasakoja jau beveik dešimtmetį veikiančios įmonės „Pikotera“ direktorius Darius Gailius.

Nors technologija skirta pirmiausia kariniam sektoriui, jos pritaikymo galimybės gali būti platesnės: autonominiai įrenginiai, dronai, jutiklių tinklai, kuriems svarbus atsparumas trikdžiams.

Įmonė kuria elektronikos ir mechatronikos sprendimus, jos klientų sąrašas – nuo Lietuvos gamintojų iki Europos kosmoso agentūros. „Pikotera“ dažnai įsitraukia ankstyvoje idėjos stadijoje ir padeda ją išvystyti nuo pirmo brėžinio iki gamybai paruošto prototipo.

„Neretai užsakovas tiksliai žino, ko nori, bet mums įdomu ir patiems pažiūrėti, ar galima padaryt geriau. Todėl smagu, kai gali ne tik įgyvendinti kito idėją, bet ir pats pasiūlyt ką nors savito“, – sako įmonės vadovas.

Daugiakanalė ryšio sistema, kurią kuria „Pikotera“, siekia užtikrinti patikimesnį ryšį net esant aktyviems trikdžiams.

Nuoseklūs tyrimai – brandesnis sprendimas

Kad iš idėjos išaugtų veikiantis sprendimas, reikėjo ir tyrimų, ir testavimo. „Pikotera“ į juos visavertiškai įsigilinti galėjo pasinaudojusi Inovacijų agentūros „Gynybos inovacinių čekių“ programa, kuria skatinamas verslo ir mokslo bendradarbiavimas plėtojant technologinius sprendimus, aktualius krašto apsaugai.

Pasak Inovacijų agentūros „ManuFuture Lab“ skyriaus vadovės Sigutės Stankevičiūtės, tokios priemonės padeda ne tik plėtoti technologijas, bet ir kuria strateginę vertę visai valstybei.

„Tokios programos ne tik padeda kurti specifines, pažangias technologijas, bet ir suteikia galimybę verslui bendradarbiauti su mokslo institucijomis, testuoti prototipus ir sparčiau pasiekti apčiuopiamą rezultatą. Kviečiame visas įmones, kurios kuria sprendimus gynybos ar saugumo srityje, pasinaudoti šia galimybe – paraiškas galima teikti iki gegužės 12 dienos,“ – sako S. Stankevičiūtė.

„Gynybos inovacinių čekių“ finansavimas gali siekti iki 80 proc. projekto vertės, o vienam projektui gali būti skiriama iki 30 tūkst. eurų. Prioritetinės sritys apima autonomines sistemas, dirbtinį intelektą, saugų ryšį, tinklus, šifravimo technologijas, inžinerinius sprendimus, galinčius padidinti karinių pajėgų efektyvumą ir saugumą. Programa skirta Lietuvos mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios siekia įžengti į gynybos rinką arba pritaikyti savo inovacijas šioje srityje.

Iš laboratorijos – į realybę

Didžiąją dalį „Pikotera“ projekto finansavo Inovacijų agentūra per „Gynybos inovacinių čekių“ programą – tai leido įmonei bendradarbiauti su Kauno technologijos universiteto mokslininkais ir atlikti išsamius testus KTU elektromagnetinio suderinamumo (EMC) laboratorijoje.

„Su laboratorijos mokslininkais esame dirbę ir anksčiau, nes mums dažnai reikia nustatyti kiek ir kaip spinduliuoja mūsų kuriami produktai. Šįkart sprendėme atvirkštinį klausimą – kaip mūsų prototipus veikia išoriniai trikdžiai. KTU EMC laboratorija turi tam tinkamą įrangą“, – dalijasi D. Gailius.

„Pikotera“ sukurti daugiakanalės ryšio sistemos prototipai šiuo metu testuojami realiomis sąlygomis. Kaip pasakoja vadovas, įmonė jau gavo pirmuosius klientų atsiliepimus ir ruošiasi naujoms iteracijoms.

„Yra kur tobulėti, bet jau dabar matom, kad sistema laikosi stabiliai net esant agresyviam trikdymui. Stengiamės, kad mūsų kompetencijos būtų naudojamos kilniems tikslams. Norime kurti ne šiaip technologiją, o tokią, kuri padeda spręsti realias problemas net sudėtingiausiuose kontekstuose“, – sako jis.