Lietuvių sukurti vaistai keliauja į kosmosą: tai keičia viską ir gali apsaugoti astronautus ir nuo vėžio

Misijos metu bus renkami duomenys apie tai, kaip kosminė radiacija veikia „Delta Biosciences“ sukurtų bei mokslinių ir komercinių partnerių nominuotų molekulių stabilumą. Šios antiradiacinės molekulės galėtų apsaugoti astronautus ir gyvybiškai svarbius krovinius ilgų kosminių kelionių metu.  

„Ši misija įtvirtina Lietuvos siekį tapti aukštųjų technologijų ir inovacijų lydere, o toks bendradarbiavimas ne tik kuria didelę pridėtinę vertę, bet ir stiprina Lietuvos, kaip pažangios valstybės, poziciją pasaulinėje rinkoje. Tai dar kartą įrodo, kad investicijos į mokslą, talentus ir inovacijų ekosistemą Lietuvoje duoda realių rezultatų“, – teigia ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas.

Savo patirtimi apie gyvybės mokslų ir kosmoso sektoriaus sinergiją „Delta Biosciences“ dalinsis ir gegužės 6 d. vyksiančiame didžiausiame kosmoso industrijos renginyje Lietuvoje „Vilnius SpaceDays 2025“, diskusijoje apie Lietuvos kosmoso ambicijas. Renginyje taip pat bus diskutuojama apie Europos kosmoso politikos iššūkius ir gaires ateičiai, Europos institucijų ir valstybių  vaidmenį užtikrinant Europos nepriklausomumą, kosmoso pajėgumus bei kosmoso tyrimų reikšmę žmonijai.  

Žingsnis už dabartinių žinių ribų

Inovacijų agentūros „SpaceHub LT“ skyriaus vadovės Eglės Elenos Šataitės teigimu,  „Delta Biosciences“ misija taip pat yra ženklas, kad Lietuva stiprina savo įtaką kosmoso sektoriuje ir įsipareigoja siekti mokslo pažangos.  

„Šis eksperimentas yra žingsnis į priekį ne tik „Delta Biosciences“, bet ir visai Lietuvai kaip kosmoso šaliai. Jis parodo, kad Lietuva turi mokslinį potencialą, viziją ir gebėjimus prisidėti prie pažangiausių kosmoso tyrimų. Tai taip pat patvirtina, kad mūsų bendradarbiavimas su Europos kosmoso agentūra ir nuoseklus industrijos skatinimas ieškoti sprendimų kosmoso iššūkiams duoda rezultatų, svarbių visam pasauliniam kosmoso sektoriui“, – teigia E. E.Šataitė.  

EKA šią misiją vertina kaip itin svarbų žingsnį sprendžiant farmacinių produktų stabilumo klausimus ekstremaliose aplinkose. Pasak EKA vyriausiosios tyrimų mokslininkės dr. Angelique Van Ombergen, tokie tyrimai yra būtini žmogaus kosminių skrydžių plėtrai. Privaloma nuolat plėsti tyrimų ribas, kad užtikrintume astronautų saugumą ir gilintume medicinines žinias.  

„Eksperimentų, tiriančių vaistų poveikį kosmoso aplinkoje, iki šiol buvo labai mažai. Šis tyrimas suteiks Europos kosmoso agentūrai ir platesnei kosmoso bendruomenei naujų žinių apie tai, kaip galime apsaugoti astronautus ir prailginti vaistų galiojimą, o tai yra būtina ilgos trukmės misijoms už žemosios Žemės orbitos ribų“, – sako dr. A. Van Ombergen.

„Delta Biosciences“ bendraįkūrėjas Dominykas Milašius didžiuojasi šia misija dėl EKA siekio kurti praktinius mokslinius sprendimus, kurie atveria naują žmogaus tyrinėjimų erą.  

„Vaistai kuriami atsižvelgiant į sąlygas žemėje – bet kosmose įprastos taisyklės negalioja. Radiacija, ekstremalios temperatūros ir galimybės papildyti atsargas trūkumas kelia vaistams naujus išbandymus, todėl kuriame kosmoso mediciną pirmųjų principų metodu. Kosminė aplinka suteikia unikalią galimybę testuoti atsparumą radiacijai ir vaistų ilgalaikį efektyvumą, o misijos rezultatai pritaikomi ne tik astronautams, bet ir vėžiu sergantiems pacientams, ekstremalių situacijų komandoms bei sudėtingai pasiekiamoms lokacijoms žemėje“, – dalinasi D. Milašius.  

Iššūkis: tolimųjų misijų metu pakeisti nebegaliojančius vaistus bus neįmanoma

Vienas didžiausių žmogaus kosmoso tyrinėjimo iššūkių – radiacijos poveikis. Skirtingai nei žemėje, kur atmosferos ir magnetinio lauko apsauga sumažina rizikas, astronautai žemojoje Žemės orbitoje ir tolimesniame kosmose nuolat patiria galaktinių kosminių spindulių ir saulės bangų poveikį. Šios didelės energijos dalelės ne tik kelia pavojų žmonių sveikatai, didindamos vėžio ir kitų ligų riziką, bet ir ardo pačius vaistus, kurie turėtų nuo to saugoti – kartais išskirdamos toksines medžiagas, kurios iki šiol Žemėje nebuvo užfiksuotos.

„Kosmosas – negailestinga aplinka, todėl ruošiantis giliųjų kosminių erdvių tyrinėjimui, turime užtikrinti, kad būtini vaistai išliktų veiksmingi ir saugūs, – sako EKA biologijos mokslų vadovė dr. ChristianeHahn. – Šis eksperimentas suteiks labai svarbių duomenų apie tai, kaip vaistai suyra veikiami kosminės radiacijos ir padės kurti apsaugos priemones astronautų sveikatai išlaikyti ilgalaikių misijų metu.“

Nuo laboratorijos iki orbitos: vaistų ateitis giliųjų kosmoso misijų kontekste

Eksperimento metu bus testuojamos trisdešimt kruopščiai atrinktų molekulių dviejose TKS vietose, kurios pasižymi skirtingais radiacijos lygiais. Mėginiai bus parsiunčiami į žemę kas aštuonis mėnesius ir lyginami su kontroliniais pavyzdžiais. Šiuo būdu bus sukurti unikalūs molekulių irimo profiliai tikroje kosmoso aplinkoje.

Antiradiacinį poveikį turintys vaistai – svarbi priemonė siekiant sumažinti radiacijos žalą, tačiau jų ilgalaikis stabilumas kosmose vis dar mažai ištirtas.  

„Į ilgalaikį TKS eksperimentą siunčiame įvairių veikliųjų medžiagų, kad ištirtume jų pokyčius esant realiai kosminei radiacijai. Surinkti duomenys padės mums patvirtinti savas apsaugos priemones ir nukreips kitų vaistų, skirtų ekstremalioms sąlygoms, kūrimą – įskaitant ir atskirtas Žemės vietoves. Dėl šio tyrimo reikšmės kviečiame prisijungti garsius radiacijos ir kosmoso medicinos mokslininkus iš Europos, JAV bei Japonijos“, – teigia D. Milašius.  

Kol vyksta intensyvūs pasiruošimo eksperimentui darbai, „Delta Biosciences“ ir partneriai rūpinasi, kad kiekvienas žingsnis – nuo molekulių pasirinkimo iki duomenų analizės – būtų skirtas aukščiausios kokybės rezultatams gauti. Tirdami, kaip radiacija veikia svarbiausius vaistus, komanda žengia svarbų žingsnį link saugesnio kosmoso tyrinėjimo – ir atveria duris kosmoso chemijos naujovėms, kurios gali būti pritaikytos ir Žemėje.