Bankomatai naikinami sistemingai: tūkstančiai liks be grynųjų pinigų, bet bankų atstovai tik gūžčioja pečiais

Dabar situacija smarkiai pasikeitė. Bankomatų tinklas sparčiai mažėja, o kai kurie miesteliai liko visai be šios paslaugos. Tai kelia ne vieną klausimą – ar tai laikinas nuosmukis, ar galutinis bankomatų eros pabaigos ženklas? Ar gyventojai dar gali tikėtis, kad šie įrenginiai sugrįš į nutolusias vietoves? 

Ir ką reiškia jų nykimas žmonėms, kurie vis dar pasitiki grynaisiais labiau nei bankinėmis programėlėmis? Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad grynųjų poreikis jau išnykęs, juk viskas tapo skaitmenizuota, o telefonai pakeitė pinigines. 

Vis dėlto statistika ir gyventojų patirtys sako ką kita. Ypač vyresnio amžiaus žmonės, gyvenantys toliau nuo didžiųjų miestų, vis dar nori turėti galimybę paimti pinigų čia ir dabar, be kelionių į kitą rajoną.

Bankomatų skaičius mažėja kasmet

Per pastarąjį dešimtmetį bankomatų skaičius Lietuvoje sumažėjo daugiau nei trečdaliu. Pagrindinės finansų įstaigos, tokios kaip „Swedbank“, SEB ar „Luminor“, nuosekliai optimizuoja savo tinklus. Sprendimas grindžiamas augančiu skaitmeninių paslaugų populiarumu, vis daugiau klientų naudojasi mobiliosiomis aplikacijomis, internetine bankininkyste ir mokėjimo kortelėmis.

Tačiau realybė rodo, kad ne visi turi vienodas galimybes naudotis šiomis paslaugomis. Regionuose, kur interneto ryšys prastas, o vyresni žmonės neturi išmaniųjų telefonų ar negeba naudotis sudėtingomis aplikacijomis, bankomatų šalinimas atrodo kaip tiesioginis paslaugų apribojimas. 

Štai čia ir slypi problema – technologijų plėtra ne visada atsižvelgia į visų visuomenės narių poreikius. Be to, kai kuriais atvejais nutolusių vietovių gyventojai priversti važiuoti net 20–30 kilometrų, kad galėtų pasiimti grynųjų pinigų. 

Tai ne tik nepatogu, bet ir kelia socialinę įtampą, žmonės jaučiasi pamiršti. Ir nors bankai siūlo alternatyvas, išsigryninimą prekybos vietose ar naudojimąsi bendra bankomatų infrastruktūra, tai ne visada sprendžia problemą iš esmės.

Technologijos – ne visiems draugiškos

Bankai teigia, kad atsiskaitymas kortele ar telefonu yra greitesnis, saugesnis ir patogesnis. Tačiau kai kurios socialinės grupės šioje skaitmenizacijos bangoje lieka už borto. Vyresnio amžiaus žmonės, mažesnes pajamas turintys asmenys arba tiesiog tie, kurie vis dar nori kontroliuoti savo pinigus fiziškai, dažnai pasirenka grynuosius. 

Tai ypač aktualu mažesnėse gyvenvietėse ar net didmiesčių priemiesčiuose. Technologinis spaudimas yra aiškus, bet ar jis išsprendžia visus klausimus? Ne visiems patogu ar saugu nešiotis telefoną, naudotis programėlėmis su veido atpažinimu ar jungtis prie savo banko paskyros per mobiliąją aplikaciją. 

Kai kuriems tai kelia nerimą dėl saugumo, o kiti tiesiog jaučia psichologinį nepatogumą, kai negali paliesti savo pinigų.

Reikia pripažinti, kad įprastinė bankininkystė tampa privilegija. Norint turėti pilnavertes finansines paslaugas, reikia būti technologijų pasaulio dalimi. Ką tai reiškia tiems, kurie šio pasaulio dalimi nenori arba negali būti? Jie lieka nuošalyje, be grynųjų, be prieigos, be pasirinkimo.

Ar bankomatai dar grįš?

Yra požymių, kad bankai stengiasi atrasti balansą. Pavyzdžiui, atsiranda vadinamieji bendri bankomatų tinklai, kuriuos prižiūri viena įmonė, bet naudotis gali skirtingų bankų klientai. Taip siekiama padidinti paslaugų prieinamumą. 

Tačiau šios naujovės dažniausiai diegiamos miestuose arba strategiškai svarbiose vietose, o ne mažuose kaimeliuose.

Kai kuriose savivaldybėse bandoma derėtis su bankais dėl mobiliųjų bankomatų, tačiau tai laikini sprendimai, kai bankomatas atvežamas į bendruomenę vienai ar kelioms dienoms per mėnesį. Tiesa, šis sprendimas veikiau labiau simbolinis nei praktinis, jis negrąžina bankomatų į kasdienį naudojimą.

Ateityje bankomatų funkcija gali būti perimta kitų paslaugų tiekėjų, galbūt siuntų terminalai, savitarnos kioskai ar net mobiliosios paštomatų sistemos taps naujaisiais grynųjų langeliais. 

Tačiau tai yra labai tolima perspektyva. Šiuo metu vis dar trūksta realios alternatyvos tiems, kurie nenori ar negali pereiti prie skaitmeninių atsiskaitymų.

Ne technologijos, o pasirinkimo klausimas

Galiausiai, klausimas nėra tik apie tai, ar bankomatai išliks. Klausimas, ar finansinės paslaugos išliks prieinamos visiems. Kai technologijos žengia į priekį, būtina nepamiršti, kad visuomenė nėra vienalytė.

Bankomatai gali ir nebegrįžti tokia forma, kokia buvo įprasta anksčiau. Tačiau tai nereiškia, kad grynųjų pinigų poreikis išnyko. Jei valstybė ir bankai nori išsaugoti visuomenės pasitikėjimą, būtina užtikrinti alternatyvas ir pasirinkimo laisvę. Nes tikrai ne visiems