Prisijunkite
Lietuvos miškai vilioja kvapais, spalvomis ir neįtikėtina gamtos ramybe. Daugybei žmonių grybavimas jau seniai tapo ne tik hobiu, bet ir savotiška meditacija. Vaikštai, ieškai, stebi gamtą, o suradus gražų baravyką ar raudonikį – džiaugsmas garantuotas.
Vis dėlto po samanų, šalia žavių valgomųjų grybų, slypi ir kita, daug pavojingesnė pusė. Lietuvoje auga ne viena rūšis grybų, kurių suvalgius pasekmės gali būti mirtinos. Kai kurie iš jų tokie panašūs į valgomus giminaičius, kad suklysti gali net patyręs grybautojas.
Kiekvienais metais mūsų šalyje registruojami apsinuodijimo atvejai, o kai kurie baigiasi tik nemaloniais simptomais, o kai kurie, deja, pasibaigia tragiškai.
Svarbiausia žinoti ir neužmiršti, jog grybai nėra produktas, kuriame klaidos kaina būtų maža. Net ir nedidelis gabalėlis nuodingo grybo gali sukelti nepataisomų pasekmių. Todėl prieš leidžiantis į mišką verta prisiminti svarbiausius dalykus apie mirtinai pavojingus grybus Lietuvoje.
Amanita phalloides – žalsvoji musmirė: tylusis žudikas
Bene pavojingiausias grybas, augantis Lietuvos miškuose, yra žalsvoji musmirė. Ji laikoma viena nuodingiausių visame pasaulyje. Būtent dėl jos kasmet pasaulyje registruojama daugiausia mirtinų apsinuodijimų grybais atvejų.
Žalsvoji musmirė dažnai painiojama su pievagrybiais ar net su kai kuriomis ūmėdžių rūšimis. Šis grybas išsiskiria blyškiai žalsvu ar gelsvai alyviniu kepurėlės atspalviu, baltais lakštais po kepurėle ir ryškiai baltu kotu su būdingu žiedu.
Pradedantieji dažnai neatkreipia dėmesio į pagrindinį ženklą – „gumbą“ pagrinde, iš kurio auga kotas. Būtent šis požymis padeda atskirti žalsvąją musmirę nuo valgomųjų giminaičių.
Pavojingiausia šio grybo savybė – ilgai nepasireiškiantys simptomai. Pirmieji požymiai yra pykinimas, vėmimas, viduriavimas ir jie pasirodo po 6–24 valandų. Kol simptomai išryškėja, nuodai jau būna padarę didelę žalą kepenims, inkstams ir kitiems organams.
Be skubios medicininės pagalbos mirtis gali ištikti per kelias dienas.
Amanita virosa – smailiakepurė musmirė: mirtina balta klastotoja
Dar viena itin pavojinga rūšis Lietuvos miškuose – smailiakepurė musmirė. Jos balta spalva ir vizualus panašumas į valgomas rūšis, pavyzdžiui, pievagrybius ar baltąsias ūmėdes, daro ją klastinga apgaule.
Smailiakepurė musmirė turi visiškai baltą kepurėlę, baltus lakštus ir baltą kotą su žiedu bei gumbu pagrinde. Jos nuodai veikia labai panašiai kaip žalsvosios musmirės – naikina kepenų ląsteles ir gali sukelti mirtį per kelias paras, jei nesuteikiama intensyvi medicininė pagalba.
Svarbu pabrėžti, kad jei nesate visiškai tikri, jog renkate pievagrybį, geriau palikti jį miške. Grybavime geriau vadovautis taisykle - geriau praleisti valgomą, nei suklysti ir parsinešti mirtinai pavojingą.
Galerina marginata – rudakepurė skydabudė: mažas, bet pavojingas
Ne visi nuodingi grybai atrodo išskirtinai. Rudakepurė skydabudė (Galerina marginata) yra nedidelis, dažnai nepastebimas grybas, augantis ant senų kelmų ar pūvančios medienos. Jis dažnai painiojamas su valgoma šilbaravykio ar medaus agariko rūšimi.
Šios skydabudės nuodai taip pat priklauso prie amanitinų grupės, identiškai veikia kepenis ir sukelia mirtiną apsinuodijimą. Net ir mažas šio grybo gabalėlis gali tapti lemtingas.
Dėl savo smulkaus dydžio ir vizualaus panašumo į valgomuosius grybus jis ypač pavojingas nepatyrusiems grybautojams.
Kitos grėsmingos rūšys: ne tik musmirės
Nors būtent musmirės kelia daugiausia mirtinų pavojų, verta paminėti ir kitas nuodingas rūšis. Lietuvoje auga nuodingos plaušabudės, kai kurios ūmėdžių rūšys, netinkamai vartojamos ar neatsargiai termiškai apdorojamos bobausių rūšys.
Bobausiai, ypač ankstyvą pavasarį renkami smailiabudžiai bobausiai, sukelia stiprų apsinuodijimą, jei neparuošiami pagal rekomendacijas.
Yra ir rūšių, kurios nesukelia mirties, bet gali sukelti ilgalaikį apsinuodijimą, pavyzdžiui, vėmimą, stiprų viduriavimą, haliucinacijas ar net psichinius sutrikimus.
Kaip apsisaugoti grybaujant?
Pagrindinė taisyklė yra rinkti tik tuos grybus, kuriuos atpažįstate šimtu procentų. Jei bent šiek tiek abejojate – palikite. Neeksperimentuokite su nepažįstamais grybais, nebandykite ragauti žalių kepurėlių dėl skonio, nes tai gali kainuoti gyvybę.
Renkant grybus naudinga turėti patikimą grybų vadovą su nuotraukomis, o dar geriau – eiti į mišką su patyrusiu grybautoju. Be to, niekada nevalgykite grybų žalių, net ir valgomuosius grybus būtina termiškai apdoroti.
Grybavimas gali būti nuostabus laisvalaikio praleidimo būdas, tačiau jame visada slypi rizika. Kuo daugiau žinių turėsite, tuo saugiau bus mėgautis gamtos dovanomis.
0 komentarų
Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!
Prašome prisijungti