Bankomatai neveiks, kortelės bevertės: lenkai jau informuojami ką reikės daryti, pateikiama kritinė informacija

Lenkijos Vyriausybės Saugumo Centras paskelbė oficialų krizinių situacijų vadovą, kuriame viena svarbiausių rekomendacijų – turėti pakankamai grynųjų pinigų. Ir tai ne patarimas komfortui. Tai – išgyvenimo pagrindas.

Grynųjų pinigų reputacija pastaraisiais metais suprastėjo ir žmonės vis dažniau renkasi atsiskaitymus kortelėmis ar išmaniaisiais įrenginiais. Tačiau krizės akivaizdoje būtent grynieji tampa svarbiausia atsiskaitymo forma. 

Bankomatai gali neveikti, terminalai – tylėti, o degalinės, maisto prekių parduotuvės ir net vaistinės priims tik fizinius pinigus. Todėl klausimas tampa labai konkretus - kiek reikia turėti grynųjų, kad galėtum išgyventi pirmą savaitę visiško elektroninių paslaugų sąstingio sąlygomis?

Lenkijos centrinio banko išplatintame gide aiškiai nurodoma - „turėkite pakankamai grynųjų, kad galėtumėte veikti savarankiškai pirmomis dienomis, jei bankomatai ar terminalai neveiktų“. Tai paprastas, bet dažnai pamirštamas dalykas, o būtent pirmos krizės dienos būna labiausiai chaotiškos ir reikalaujančios greitų sprendimų.

Kiek pinigų iš tiesų reikia?

Konkrečios sumos dokumente nenurodytos, bet logika aiški. Reikėtų turėti tiek, kad galėtum aprūpinti šeimą vandeniu, maistu, degalais, vaistais ar kitais būtiniausiais dalykais bent 7 dienas. Tai neturi būti didelės sumos ar po pagalve laikomi tūkstančiai. 

Svarbiausia yra racionalus pasiruošimas, atsidėti tiek, kiek kainuotų svarbiausi poreikiai. Ypač akcentuojama smulkių nominalų svarba. Banknotai po 100 ar net 200 eurų tokiomis sąlygomis gali būti praktiškai nenaudingi, kas grąžins grąžą už vandens butelį? Todėl patariama laikyti banknotus po 10 ir 20, taip pat – monetų. Kiekvienas euras gali tapti svarbus, kai pardavėjai neturės ką grąžinti.

Apsisprendžiant, kiek pinigų laikyti grynaisiais, svarbu įvertinti tai, kiek kainuotų kelionė iki evakuacijos vietos, kiek reikėtų skirti maistui, degalams, vandeniui ar vaistams. Net drabužiai ar higienos priemonės turgavietėje gali tapti neįkainojamais, kai veikia tik grynieji.

Evakuacinis kuprinės turinys

Pagal Lenkijos banko gaires, kurias puikiai galima pritaikyti ir lietuviams, kiekvienas šeimos narys turėtų turėti pasiruošęs evakuacinį krepšį. Be dokumentų, būtinų vaistų, žibintuvėlio ir pirmosios pagalbos priemonių, į sąrašą įtraukiami ir pinigai. 

Čia ne apie komfortą, čia apie gyvybiškai svarbias galimybes apsirūpinti esant visiškam ryšių ar sistemos sugriūvimui. Tai nėra panikos skatinimas – tai atsakingas pasiruošimas. Net oficialiame dokumente pabrėžiama, kad toks veiksmas – tai sveiko proto ir atsakomybės ženklas.

Europa taip pat skatina grįžti prie pagrindų

Lenkijos parengtas vadovas – tai atsakas į naujausius Europos Komisijos nurodymus. Kovo pabaigoje pristatyta „Europos Sąjungos pasirengimo strategija“ aiškiai rodo, kad valstybės narės turi geriau pasirengti netikėtiems pavojams, nuo ekstremalių gamtos reiškinių iki geopolitinių sukrėtimų.

Strategijoje siūloma kurti „pasirengimo kultūrą“ visose ES politikos srityse. Nors oficialiai neįvardijama – tarp eilučių skamba aiškus signalas, krizėje grynieji pinigai tampa karaliais. Be elektros, be interneto, be mobiliosios bankininkystės – išlieka tik tai, ką gali paliesti ranka.

Ar esi pasiruošęs bent savaitę gyventi be banko?

Galbūt šiandien tai atrodo kaip tolimas scenarijus, bet kaip parodė pastarųjų metų įvykiai – nuo pandemijos iki karo Ukrainoje – „neįmanoma“ situacija gali tapti realybe per kelias valandas. 

Todėl laikas sau atsakyti į paprastą klausimą, ar turi pakankamai grynųjų, kad tavo šeima galėtų išsiversti savaitę be banko kortelės, be bankomato, be „kontaktinio“ atsiskaitymo?

Jei atsakymas – ne, dabar pats metas tuo pasirūpinti. Nes krizės metu laimi ne tie, kurie turi daugiausia, o tie, kurie pasiruošė iš anksto.