Bankomatų ir grynųjų eros pabaiga: šie pokyčiai jau pasiekė ir Lietuvą, pasakė, kas mūsų laukia netrukus

Atrodo, technologijos veržiasi į kiekvieną mūsų žingsnį, tačiau klausimas išlieka, ar išties artėjame prie pasaulio be grynųjų pinigų? Naujausi duomenys rodo aiškią tendenciją – vis daugiau žmonių įpranta prie skaitmeninių atsiskaitymų. 

Lietuvoje ypač populiarėja bekontakčiai mokėjimai ir mobiliosios piniginės. Bankai tai skatina aktyviai – programėlės siūlo ne tik greitą prieigą prie pinigų, bet ir valdymo patogumą, o pandemijos patirtis tik sustiprino norą vengti fizinio kontakto. 

Tuo metu kai kurios Skandinavijos šalys jau eksperimentuoja su visiškai grynųjų nepriimančiomis vietomis, ar Lietuva taip pat pasuks šiuo keliu?

Bankomatų tinklas traukiasi

Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje ženkliai sumažėjo bankomatų skaičius. Nedideli miesteliai kartais jų net neturi, todėl žmonėms tenka važiuoti į rajonų centrus vien tam, kad galėtų išsigryninti pinigų. Kai kur šią spragą bando užpildyti vietinės parduotuvės ar seniūnijos, kurios leidžia per kasą nusiimti nedidelę grynųjų sumą.

Šio reiškinio priežastys – ne vien besikeičiantys įpročiai. Bankomatų priežiūra kainuoja, logistikos, apsaugos, priežiūros sąnaudos didelės, o naudojimo mastai mažėja. Tad bankams paprasčiausiai tampa nebeapsimokanti paslauga.

Kai kurie bando spręsti šią dilemą per bendrą infrastruktūrą, pavyzdžiui, įrengia vieningus bankomatus su kitomis įstaigomis. Vis dėlto išlieka faktas, jog prieiga prie grynųjų tampa vis mažesnė ir sudėtingesnė.

Ne visi pasiruošę skaitmeninei realybei

Skaitmeninės naujovės ne visiems kelia džiaugsmą. Ypač atokiose vietovėse ar tarp vyresnio amžiaus žmonių grynieji vis dar yra pagrindinis būdas valdyti pinigus. Kai kurie neturi nei mokėjimo kortelių, nei prieigos prie išmaniojo telefono, jų finansinė kasdienybė grįsta rankomis apčiuopiamais pinigais.

Dėl šios priežasties valstybė kol kas siekia balanso. Lietuvos bankas prieš keletą metų pristatė planą, užtikrinantį, kad kiekvienas šalies gyventojas galėtų pasiekti grynuosius pinigus ne toliau kaip 10 kilometrų nuo savo gyvenamosios vietos. 

Tam skatinamas bendradarbiavimas tarp bankų, prekybos tinklų ir kitų partnerių.

Grynųjų nauda vis dar egzistuoja

Nors skaitmeniniai sprendimai atrodo negrįžtamai užvaldę rinką, visai atsisakyti grynųjų dar nesiryžtama. Specialistai pabrėžia, kad fiziniai pinigai atlieka ne tik praktines, bet ir psichologines funkcijas. Jie suteikia saugumo jausmą, ypač krizės metu ar nutrūkus interneto ryšiui.

Ne visi pasitiki skaitmenine apsauga, duomenų nutekėjimai ar sukčiavimo schemos verčia žmones būti atsargesniais. Todėl kai kurie sąmoningai dalį santaupų vis dar laiko namuose ar piniginėje.

Koks bus rytojus – mišrus ar vienpusiškas?

Vis daugiau veiksmų, nuo mokesčių apmokėjimo iki prekių įsigijimo, persikelia į virtualią erdvę. Skaitmeninė bankininkystė tampa naująja norma. 

Tačiau kartu egzistuoja socialinės rizikos, jei ignoruosime grupes, kurioms skaitmeninis pasaulis neprieinamas ar nesuprantamas, rizikuojame padidinti socialinę atskirtį.

Ekspertai sutaria, kad grynieji neišnyks per artimiausią dešimtmetį. Tačiau jų vaidmuo bus vis labiau ribotas. Tuo tarpu išmanieji sprendimai, tokie kaip programėlės, biometriniai atpažinimai, tokenizacija, vis tvirčiau įsitvirtina kaip pagrindinis finansų valdymo būdas.

Tai reiškia, kad gyvename pereinamuoju laikotarpiu, kol vieni spaudžia „mokėti“ telefonu, kiti dar ieško, kur čia artimiausias bankomatas. Kaip ilgai šis dualizmas gyvuos, priklausys ne tik nuo technologijų, bet ir nuo to, kaip sugebėsime įtraukti visus į šį pokytį.