Ekspertai pasakė: kada investuoti į akcijas, o kada pinigus reikėtų saugoti indėlyje?

Tiesa, nemaža dalis investuotojų baiminasi, kad šis kritimas gali būti daug didesnis – baimės ir godumo indeksas jau kurį laiką rodo „ekstremalią baimę“, o būtent sudėtingose ekonominėse situacijose kylantis auksas per pastaruosius metus yra brangęs daugiau kaip 30 proc. 

Ši situacija puikiai primena apie tai, kad daugelio rizikos apetitas yra daug mažesnis negu galvojama investuojant ir mažmeniniams investuotojams ar taupantiems kartais reikėtų pasirinkti konservatyvesnes priemones, rašoma banko „Bigbank“ pranešime spaudai.

Pirmoji JAV akcijų rinkos korekcija nuo 2022-ųjų

Didžiausių 500 JAV kompanijų akcijų indeksas nuo 1929 m. kiek reikšmingiau krito net 56 kartus, tačiau mažiau nei pusė atvejų (22 kartus) kritimas viršijo 20 proc. Na, o 10 proc. šis indeksas krenta vidutiniškai kas 1,6 m. „Dabartinė korekcija, kuri yra pirmoji nuo 2022 m., iš pirmo žvilgsnio nėra niekuo ypatinga, tačiau ji išsiskiria tuo, kaip greitai pasikeitė nuotaikos akcijų rinkoje – dar sausio pabaigoje investuotojai buvo ekstazėje, o jau kovą prasidėjo baimės laikotarpis“, – komentuoja Raul Eamets, „Bigbank“ vyriausias ekonomistas.

Daugelis, investuojančių į JAV rinkas, tikėjosi, kad Donaldo Trumpo išrinkimas JAV prezidentu bus palankus didžiosioms JAV bendrovėms bei jų akcijų kainai, kaip buvo pirmosios kadencijos metu. Visgi gana greitai paaiškėjo, kad šįkart prezidento prioritetai bent kurį laiką bus kitokie, akcijų rinkos bei kriptovaliutos pradėjo staigiai kristi, o mažmeniniai investuotojai, pratę prie nuolatinio investicijų brangimo ar, blogiausiu atveju, nedidelių kritimų – panikuoja. Tad bent jau dalį savo portfelio reikėtų laikyti alternatyvose.

Dėl klaidingų mitų kalti finansų srities nuomonių formuotojai

Pastaruosius kelerius metus, ypač po COVID pandemijos, gerokai išaugo finansų nuomonių formuotojų skaičius. Dauguma jų siūlo vieną universalų patarimą – tiesiog kaip įmanoma daugiau savo santaupų dėti į S&P 500 indeksą ir nesukti galvos.

Visgi, kaip pastebi R. Eamets, tai yra neapdairus patarimas – nors S&P 500 vidutiniškai generuoja apie 8 proc. metinę grąžą, pasitaiko ir nesėkmingų laikotarpių: „Carhles Schwab“ duomenimis, nuo 2001 iki 2010 m. šis indeksas generavo vidutiniškai 1,4 proc. metinę grąžą. „Na, o investavus pinigus prieš pat 2008-ųjų krizę ir juos panorėjus išsiimti prieš 2013 m. kovą, tektų susitaikyti su neigiama grąža. Tad į šitokius rizikingus aktyvus reikėtų investuoti tik tuos pinigus, kurių garantuotai neprireiks ilgą laiką.“

Tai reiškia, kad visos santaupos, kurios gali būti panaudotos per artimiausius 10 metų, turėtų būti dedamos ten, kur nėra rizikos ar terminų. Net ir terminuotieji indėliai turėtų būti pasirenkami atsakingai, kadangi išimant pinigus anksčiau termino, gali būti prarastos palūkanos.

Visoms lėšoms, kurios gali būti panaudotos artimiausiu metu, tiek investavimui, tiek kasdienėms reikmėms, R. Eamets rekomenduoja taupomuosius indėlius – „Bigbank“ duomenys rodo, kad jais naudojasi tik 18 proc. lietuvių, nors grynaisiais pinigais savo santaupas laiko net 29 proc. tautiečių: „Būtent taupomieji indėliai yra alternatyva „kojinei“, kuri generuoja bent kelis procentus grąžos su minimalia rizika ir maksimaliu lankstumu. 

Apie šią galimybę reikėtų pasvarstyti ir kiekvienam, kuris dabar perdėtai nerimauja dėl akcijų ar kriptovaliutų vertės kritimo – galbūt geriau generuoti mažiau grąžos, bet turėti visada prieinamas lėšas ir nesijaudinti dėl rinkų svyravimų bei infliacijos prognozių.“

Na, o pinigus, kurie nėra skirti „juodai dienai“ ar artimiausiu metu numatytiems pirkiniams, iš tiesų galima investuoti į rizikingesnius finansinius aktyvus: akcijoms ir indeksams rekomenduojama skirti 40-60 proc. portfelio, priklausomai nuo amžiaus ir rizikos tolerancijos, obligacijoms – 20-40 proc., o kriptovaliutoms specialistai paprastai rekomenduoja skirti iki 5 proc. portfelio, nors toleruojantys išskirtinai didelius svyravimus ir riziką, gali skirti didesnę dalį savo pinigų šiai investicinei priemonei.