ES investicijų vaidmuo įveikiant atskirtį tarp sostinės ir regionų: ką rodo pastarųjų metų patirtis?

Šiuo metu Sostinės regionas sukuria apie 40-45 proc. Lietuvos vidaus produkto. Tai rodo vis dar egzistuojančią ekonominę, o tuo pačiu ir socialinę, atskirtį tarp regionų ir pagrindinio šalies ekonominio centro. Norint ją sumažinti svarbu padėti regionams įveikti jiems kylančius iššūkius, kurių tikrai netrūksta.

Tai ir demografinių tendencijų nulemtas darbo jėgos trūkumas, ir sunkumai pritraukiant kvalifikuotus specialistus, prastesnės švietimo bei verslo bendradarbiavimo su mokslo įstaigomis ir technologijų centrais galimybės. Regionų infrastruktūra neretai yra prasčiau išvystyta, o juose veikiantiems verslams sunkiau pritraukti investicijas plėtrai ir konkurencingumą didinančių projektų įgyvendinimui.

Siekiant šiuos iššūkius įveikti ir sumažinti atotrūkį tarp Vilniaus ir likusios Lietuvos į regionus nukreipiamos reikšmingos ES investicijos. Pavyzdžiui, iš visų 2021-2027 m. finansavimo periodu Lietuvai numatytų ES investicijų, kurias administruoja Inovacijų agentūra, 88 proc. yra skirti būtent regionams. Tai yra daugiau nei 681 mln. eurų iš bendros beveik 774 mln. eurų siekiančios sumos.

Pagrindinis dėmesys inovacijų diegimui ir tvaresnei veiklai

Investicijoms į verslą iš viso numatyta 511,2 mln. eurų. Iš šios sumos 263,2 mln. eurų yra skirti nuosekliai inovacinės veiklos skatinimo sistemai sukurti, 150,05 mln. eurų skatinti įmones pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos, o 56,16 mln. eurų – skaitmenizuotis. Dar 28 mln. eurų numatyti įmonių eksporto konkurencingumo didinimui, o 13,79 mln. eurų – verslumo ir įmonių augimo skatinimui. Didžioji dalis šių priemonių finansavimo yra nukreipiama būtent į regionus, kurių įmonės turi palankesnes sąlygas pasinaudoti investicijomis.

Papildomai yra numatytas 262,7 mln. eurų Teisingos pertvarkos fondas, kurio lėšos skiriamos tik Kauno, Šiaulių ir Telšių regionams. Tai regionai, kuriuose kyla didelių socioekonominių iššūkių dėl pertvarkos procesų, susijusių su ES energetikos ir klimato srities tikslų įgyvendinimu bei siekiu ne vėliau kaip 2050 m. užtikrinti Bendrijos ekonomikos neutralumą klimatui. Šiuose regionuose veikia dideli su klimato politikos nulemtomis rizikomis susiduriantys darbdaviai, nuo kurių stipriai priklauso vietinės ekonomikos.

Naujų finansavimo galimybių Lietuvos verslui netrūks ir šiemet. Pavyzdžiui, Kauno, Šiaulių ir Telšių regionuose didelės pramonės įmonės galės pasinaudoti Teisingos pertvarkos fondo lėšomis perėjimui prie atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui. Pradėti eksportuoti ar išplėsti eksporto rinkas siekiančioms labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms visoje Lietuvoje bus skirta priemonė „Pasirenk eksportui“. Ji suteiks galimybę gauti finansavimą dalyvavimui tarptautinėse parodose ir produkcijos sertifikavimui. Antroje metų pusėje taip pat planuojamas kvietimas, skatinantis įmones investuoti į naujų aukštos pridėtinės vertės produktų kūrimo veiklas. Ir tai tik keletas iš numatomų priemonių.

Visas šis finansavimas padeda mažinti socialinę ir ekonominę atskirtį bei sukurti sąlygas regionų klestėjimui. Pavyzdžiui, remiant į verslo inovacijas ir technologijų diegimą orientuotus projektus didėja regiono konkurencingumas, kuriamos sąlygos įmonių plėtrai ir naujų darbo vietų kūrimui. Stiprindamas regionus ekonomiškai finansavimas leidžia kurti geresnes gyvenimo sąlygas jų gyventojams, o tuo pačiu padeda pritraukti naujų darbuotojų ir talentų.

Svarbu padėti išnaudoti esamas galimybes

Galima pasidžiaugti, kad regionų verslai išties noriai ir aktyviai dalyvauja Inovacijų agentūros skelbiamuose finansavimo kvietimuose. Per dabartinį finansavimo periodą, kurio priemonės pradėtos įgyvendinti 2023 m., iš viso paskelbėme 32 finansavimo kvietimus, kurių bendras biudžetas siekė daugiau kaip 428 mln. eurų. Per šį laikotarpį sulaukėme virš 3300 projektų įgyvendinimo planų. Prašoma finansavimo suma biudžetą viršijo beveik dvigubai ir siekė daugiau kaip 843 mln. eurų. Bendra pasiūlytų projektų vertė – virš 1,3 mlrd. eurų.

Siekdama paskatinti Lietuvos regionų verslus dar aktyviau naudotis ES finansavimo galimybėmis Inovacijų agentūra verslo atstovams teikia mokymų ir konsultacijų paslaugas – šalies įmonėms organizuojami specialūs renginiai apie naujus finansavimo kvietimus. Tokie renginiai planuojami ir šiemet.

Paskelbus naujus kvietimus verslams taip pat rengiami mokymai, kuriuose stengiamasi aiškiai ir paprastai pristatyti įmonėms ir projektams keliamus reikalavimus. Labai svarbu, kad atskiri mokymai rengiami ir finansavimą jau gavusioms įmonėms bei projektų vykdytojams. Jie padeda sėkmingai įgyvendinti projektus ir pasiekti užsibrėžtų tikslų bei rezultatų. Konsultacijas visais su finansavimo galimybėmis susijusiais klausimais mūsų specialistai taip pat teikia telefonu, el. paštu ar užsiregistravus į susitikimus.

Neabejoju, kad šios pastangos svariai prisideda prie Lietuvos regionų potencialo išnaudojimo, ekonominės ir socialinės atskirties mažinimo bei padeda pakloti pamatus atspariai, su tvarumo siekiais derančiai ir inovacijomis grįstai šalies ekonomikai. Dėl to svarbu tęsti pradėtus darbus, o verslui išnaudoti esamas galimybes.