Gėda prisipažinti, bet man ramiau su grynaisiais pinigais: atskleista, kodėl žmonės vis dar renkasi grynuosius

Kai kurie žmonės teigia, kad turėdami pinigus rankoje jaučiasi juos geriau kontroliuojantys. Tarsi išgrynintas atlyginimas ar konkretus sumos matymas piniginėje padeda geriau suprasti savo galimybes. Skaitmeninis balansas telefone yra visai kas kita nei reali kupiūra, kurią tenka atiduoti.

Be to, dažnas teigia, jog išleidžiant grynuosius pinigus „skauda labiau“. Tai savotiškas psichologinis stabdis, kuris padeda taupyti. Nors kortelės spragtelėjimas ar telefono priglaudimas atrodo greitas ir patogus, jis taip pat atveria kelią impulsyviems pirkiniams. Grynieji verčia sustoti, apmąstyti, o tai tarytum mini meditacija kiekvieną kartą mokant.

Emocinis saugumas ir pasitikėjimas

Ne vienam žmogui grynieji reiškia kontrolę ir saugumą. Ypač vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems banko sistema kartais atrodo nepatikima, ypač po įvairių skandalų ar informacinių nutekėjimų. Grynieji yra fiziniai, apčiuopiami, jų negalima tiesiog ištrinti arba užblokuoti.

Pasitikėjimas finansinėmis institucijomis iš tiesų yra labai subtilus. Kai kurie žmonės tiesiog nori turėti planą B, jei sistema sugrius, jei nutrūks internetas ar kortelės neveiks. Tokios situacijos nėra tik teorinės, visgi, jos kartais įvyksta ir tada likti be centų kišenėje atrodo kaip pažeidžiamumo viršūnė.

Kultūriniai paveldai ir įpročiai

Kai kuriose visuomenėse pinigų davimas grynaisiais vis dar suvokiamas kaip pagarba. Dovanoti vokelį su pinigais yra įprasta vestuvėse, krikštynose ar net kaip padėką už paslaugą. Tai nėra vien materialus gestas – tai dalis tradicijos, socialinio ryšio.

Ir ne tik vyresnės kartos yra linkusios naudotis grynaisiais. Jaunesni žmonės, augę šeimose, kuriose buvo pabrėžiama pinigų vertė, dažnai paveldi šiuos požiūrius. O tam tikrose bendruomenėse arba mažesniuose miesteliuose grynųjų pasirinkimas gali būti tiesiog įprastas būdas tvarkyti kasdienius reikalus.

Praktiniai ir finansiniai sumetimai

Paprasta ir liūdna tiesa, kad kai kur vis dar nepriimamos kortelės. Turgūs, smulkūs verslai, net kai kurie gydytojai ar kirpėjai, deja, vis dar dirba tik su grynaisiais. Taip pat yra žmonių, kurie nori išvengti papildomų mokesčių arba tiesiog neturi prieigos prie banko paslaugų.

Tam tikrais atvejais grynieji padeda kontroliuoti išlaidas. Biudžeto sudarymo metodas „vokeliai“, kai pinigai konkrečioms išlaidų kategorijoms įdedami į atskirus vokelius, vis dar naudojamas. Tai leidžia žmonėms matyti ir jausti, kiek gali sau leisti ir kada reikia sustoti.

Psichologinė nepriklausomybė ir pasipriešinimas skaitmenizacijai

Yra ir kitoks kampas, gal šiek tiek ir komiškas, bet tai savotiškas pasipriešinimas sistemai. Kai kas nori likti nepagaunamas, saugoti savo privatumą. Beje, tokios nuotaikos kyla ne tik tarp sąmokslo teorijų šalininkų. Net ir racionaliai mąstantys žmonės gali norėti išlaikyti bent dalį savo gyvenimo „offline“. 

Grynieji pinigai yra vienas iš paskutinių bastionų šioje erdvėje. Taigi, nors skaitmeniniai sprendimai yra greiti, patogūs ir plačiai prieinami, grynieji vis dar turi savo vietą kasdienybėje. Jie yra ne tik mokėjimo būdas, bet ir vertybių, įpročių, emocijų atspindys.

Ir nors pasaulis keičiasi, žmonės lieka labai skirtingi, nes vieniems komfortas yra biometrinis atsiskaitymas, o kitiems – tvarkingai sulankstytas šimtinės banknotas piniginėje.