Grynųjų pinigų pabaiga jau čia: kodėl tai gali būti didžiausias išbandymas kiekvienam iš mūsų?

Kalbos apie visuotinį perėjimą prie skaitmeninių mokėjimų sklando jau kurį laiką, tačiau vis dažniau pasirodo konkretūs veiksmai - nuo prekybininkų sprendimo nebepriimti grynųjų iki valstybinių iniciatyvų kurti skaitmeninius centrinio banko pinigus. 

Visi šie pokyčiai verčia kelti esminį klausimą – ar tikrai būsime visiškai priklausomi nuo technologijų? Tiesa ta, kad grynųjų pinigų atsisakymas turi tiek šalininkų, tiek kritikų. Kai kuriems tai patogumo viršūnė, kiti jaučia nerimą dėl kontrolės, privatumo ir pažeidžiamumo krizės atveju. 

Tad kas iš tikrųjų laukia mūsų finansinių įpročių?

Kodėl pasaulis suka skaitmenizacijos keliu?

Pagrindinė priežastis, kodėl dauguma šalių palaipsniui atsisako grynųjų pinigų, yra paprasta – efektyvumas. Skaitmeniniai atsiskaitymai taupo laiką, mažina administracines išlaidas ir užtikrina patogumą tiek vartotojams, tiek verslui. 

Pridėkime dar didėjantį norą kovoti su šešėline ekonomika – ir turime stiprią motyvaciją viską perkelti į elektroninę erdvę. Šalys kaip Švedija ar Norvegija jau seniai žengia šiuo keliu. Švedijoje beveik 95 proc. atsiskaitymų vyksta negrynaisiais.

Panašios tendencijos matomos ir Lietuvoje. Net ir nedideliuose miesteliuose dauguma gyventojų naudojasi mobiliosiomis piniginėmis ar kortelėmis. Skaitmeniniai sprendimai jau tapo kasdienybe.

Ar įmanoma visiškai atsisakyti grynųjų?

Nors technologijų šalininkai tikina, kad fizinių pinigų nebuvimas nėra problema, praktika rodo kitaip. Vienas didžiausių pavojų yra sistemų sutrikimai. Pakanka kelių valandų be elektros ar interneto, ir skaitmeninė ekonomika nustoja veikusi. Tokiose situacijose grynieji tampa tarsi gelbėjimosi ratas.

Kitas svarbus aspektas yra socialinis teisingumas. Ne visi turi vienodą prieigą prie išmaniųjų įrenginių ar interneto. Vyresnio amžiaus žmonės, žemesnes pajamas gaunantys asmenys ar kaimo vietovių gyventojai gali likti nuošalyje, jei nebus užtikrintas alternatyvus būdas atsiskaityti ar gauti pinigus.

Be to, privatumo klausimas vis dar išlieka aktualus. Skaitmeniniai mokėjimai palieka pėdsaką - kas, kada ir kur ką pirko. Kai kurie jau dabar kalba apie „socialinį kreditą“ ar visišką kontrolę, jei pinigai taps tik skaitmeniniu duomenų srautu.

Technologijos – įrankis ar spąstai?

Technologijų pažanga neabejotinai palengvino gyvenimą, bet tuo pat metu iškėlė ir naujų pavojų. Skaitmeninė priklausomybė kelia grėsmių ne tik privatumo, bet ir nacionalinio saugumo kontekste. 

Skaitmeniniai mokėjimai taip pat yra ir potencialus taikinys kibernetinėms atakoms. Nereikia daug vaizduotės įsivaizduoti, kas nutiktų, jei didžiausios šalies bankinės sistemos būtų paralyžiuotos.

Tiesa, yra ir pozityvi pusė. Kriptovaliutų technologijos, „blockchain“ sprendimai bei skaitmeninių tapatybių įrankiai kuria potencialą naujam pasitikėjimo lygiui finansų pasaulyje. Vis dėlto, tai dar tik pradžia, ir aiškumo dėl ilgalaikių pasekmių – mažai.

Ar galima surasti balansą?

Ateitis be grynųjų pinigų yra realus scenarijus, tačiau nebūtinai neišvengiamas. Tikėtina, kad ilgainiui turėsime mišrų modelį, kuriame egzistuos tiek skaitmeniniai, tiek fiziniai pinigai. Tokia sistema užtikrins ne tik patogumą, bet ir atsparumą įvairiems trikdžiams.

Svarbiausia neužmiršti žmogaus faktoriaus. Technologijos yra įrankis, ne savitikslis tikslas. Jei jomis nebus piktnaudžiaujama, jos gali padėti kurti labiau įtraukią ir saugią ekonomiką. Kitaip rizikuojame atsidurti sistemoje, kur kiekvienas veiksmas yra fiksuojamas, vertinamas ir potencialiai kontroliuojamas.