Grynųjų pinigų tuoj nebeliks: šalyje sparčiai mažėja bankomatų, Lietuva sparčiai žengia prie grynųjų eros pabaigos

Kasdien vis daugiau paslaugų persikelia į skaitmeninę erdvę, o kortelių ir bekontakčių atsiskaitymų dalis nuolat auga. Bankai giriasi didėjančiu mobiliųjų programėlių naudojimu, o prekybininkai džiaugiasi greitais ir saugiais atsiskaitymais kortelėmis. 

Tačiau klausimas, ar Lietuva iš tiesų pasiruošusi gyvenimui be grynųjų, išlieka atviras.

Bankomatų skaičiaus mažėjimas kelia vis daugiau diskusijų ne tik tarp ekspertų, bet ir tarp eilinių gyventojų. Kokių pasekmių gali sulaukti šalies visuomenė? Ar visi gyventojai gebės prisitaikyti prie skaitmeninės realybės? Ar tai taps dar viena atskirties forma tarp skirtingų visuomenės grupių?

Akivaizdi tendencija

Per pastaruosius dešimt metų bankomatų tinklas Lietuvoje pastebimai traukiasi. Anksčiau jų buvo galima rasti praktiškai kiekvienoje miestelio ar rajono sankryžoje, dabar kai kuriose vietovėse jų neliko visai. 

Miestuose situacija dar kiek geresnė, bet ir čia bankų siekis optimizuoti sąnaudas lėmė daugumos bankomatų perkėlimą į prekybos centrus ar jų skaičiaus sumažinimą.

Pagrindinė bankų argumentacija yra mažėjantis grynųjų poreikis. Skelbiama, kad didžioji dalis klientų vis daugiau atsiskaito kortelėmis, mobiliosiomis programėlėmis ar net bekontakčiais įrenginiais. Tačiau ši tendencija ne visur ir ne visiems yra vienodai palanki.

Vyresnio amžiaus žmonės, kaimo gyventojai, socialiai pažeidžiamos grupės dažnai vis dar nori ir moka atsiskaityti grynaisiais. Kai kuriems jų net paprastas bilietas miesto autobuse arba vaistinėje už vaistus apmokamas banknotais.

Jiems bankomato dingimas yra ne patogumo klausimas, o reali kasdienio gyvenimo problema.

Skaitmeninės alternatyvos – ne visiems prieinamos

Bankai siūlo vis modernesnius skaitmeninius sprendimus, nuo mobiliųjų aplikacijų iki QR kodų atsiskaitymų. Jaunesniems miestų gyventojams tai įprasta kasdienybė. Tačiau Lietuvoje dar yra nemažai gyventojų, kuriems tokios naujovės kelia nerimą arba tiesiog yra per sudėtingos.

Vyresnio amžiaus žmonėms dažnai trūksta išmanumo naudotis sudėtingomis programėlėmis, o kai kuriems net nėra galimybės turėti išmanųjį telefoną. Interneto ryšio kokybė regionuose taip pat ne visuomet leidžia sklandžiai naudotis skaitmeninėmis paslaugomis. 

Ši technologinė riba tampa vis labiau juntama, o skaitmeninės atskirties grėsmė – vis realesnė.

Be to, net ir tie, kurie moka naudotis išmaniosiomis technologijomis, neretai išreiškia nepasitikėjimą skaitmeniniais pinigais - baimė dėl sukčiavimo, duomenų nutekinimo, sistemos trikdžių. Kai kurie gyventojai sąmoningai renkasi grynuosius kaip saugesnę ar patikimesnę alternatyvą.

Grynųjų pinigų nykimas – patogumas ar pavojus?

Iš pirmo žvilgsnio, visuomenė be grynųjų atrodo kaip pažangos ženklas. Mažiau vagysčių, paprastesnis apskaitos procesas, mažiau mokesčių slėpimo. Tačiau kartu tai reiškia ir visišką gyventojų priklausomybę nuo bankų sistemų, interneto ir elektros tiekimo.

Didelio masto sistemos sutrikimas gali sukelti rimtų pasekmių, užtektų kelioms valandoms sutrikdyti bankų veiklą ar elektros tiekimą, kad visa ekonomika praktiškai sustotų. Be to, išlieka klausimas, kaip elgtis, kai gyventojai nori privatumo, juk skaitmeniniai atsiskaitymai visada palieka pėdsaką.

Dar viena grynųjų nykimo problema yra išaugusios paslaugų kainos. Kai pinigai cirkuliuoja tik skaitmeniniu būdu, prekybininkai, bankai ir paslaugų teikėjai ima taikyti papildomus mokesčius už administravimą, pinigų tvarkymą, sandorius. 

Tai reiškia, kad vartotojai dažnai nepastebimai sumoka daugiau.

Regionai – labiausiai pažeidžiama grandis

Ypatingai jautriai į bankomatų trūkumą reaguoja mažesni miesteliai ir kaimo vietovės. Ten banko skyrių beveik nelikę, o jei ir yra, jų darbo laikas trumpas. Bankomato uždarymas tokiame regione reiškia, kad žmogui kartais tenka važiuoti dešimtis kilometrų vien tam, kad pasiimtų grynųjų.

Vyresnio amžiaus gyventojai dažnai neturi galimybių tokioms kelionėms – nei automobilio, nei artimųjų, kurie galėtų nuvežti. Tokiu būdu atsiranda papildoma socialinė įtampa ir dar didesnė izoliacija.

Ar įmanomas kompromisas?

Ekonomistai ir socialiniai ekspertai vis dažniau kalba apie būtinybę ieškoti pusiausvyros. Skaitmeninių paslaugų plėtra yra neišvengiama, tačiau visiškas grynųjų pinigų atsisakymas gali sukelti rimtų socialinių problemų.

Galbūt sprendimas slypi bendruose projektuose - dalijami mobilūs bankomatai, seniems žmonėms pritaikytos paprastesnės mobiliosios aplikacijos, geresnis skaitmeninio raštingumo ugdymas. 

Taip pat galėtų būti numatyti teisės aktai, įpareigojantys tam tikru spinduliu nuo gyvenamosios vietos užtikrinti prieigą prie grynųjų.

Lietuva pamažu žengia į skaitmeninę erą, tačiau visiško grynųjų pinigų atsisakymo vizija kol kas kelia daugiau klausimų nei atsakymų. Patogumas negali tapti priežastimi užmiršti tuos, kuriems prieiga prie finansinių paslaugų jau dabar tampa iššūkiu.

Galbūt ateityje viskas išsispręs savaime, kai naujos kartos bus pilnai perėmusios skaitmeninius įpročius. Tačiau kol kas svarbu nepamiršti, kad už kiekvieno uždaryto bankomato slepiasi realių žmonių kasdienybė.