Lietuvoje neliks grynųjų pinigų ir bankomatų: jau įvardijo datą, kada viskas pasikeis, laukti liko nebedaug

Ina Jonaitienė , 2025-07-29, 10:55
0
Lietuvoje neliks grynųjų pinigų ir bankomatų: jau įvardijo datą, kada viskas pasikeis, laukti liko nebedaug

Per pastaruosius kelerius metus pinigų naudojimo įpročiai Lietuvoje pasikeitė neatpažįstamai. Tai, kas dar neseniai buvo įprasta, grynieji pinigai piniginėje ar bankomatas kiekvienoje sankryžoje, šiandien tampa vis retesniu reiškiniu. 

Skaitmeninių atsiskaitymo formų plėtra, augantis pasitikėjimas elektroniniais mokėjimais ir sparčiai mažėjantis bankų fizinių padalinių tinklas ir tai tik keli pagrindiniai veiksniai, nulėmę tokį virsmą. Nors daugeliui miestiečių tokie pokyčiai atrodo natūralūs, regionuose ar vyresnio amžiaus gyventojams jie kelia nerimą. 

Vieni jau seniai nebesinešioja grynųjų, kiti vis dar pasitiki tik fiziniu pinigu rankoje. Tačiau net ir konservatyviausi vartotojai pastebi, kad jų galimybės gauti grynųjų ar jais atsiskaityti mažėja. Ne tik mažesniuose miesteliuose, bet ir didesniuose miestuose kai kurie bankomatai išjungiami visam laikui.

Ekspertai, analizuojantys ekonominius ir technologinius pokyčius, nebeturi abejonių – grynieji Lietuvoje baigsis greičiau nei prognozuota prieš keletą metų. Ir ne todėl, kad jų naudoti negalima, tiesiog infrastruktūra, reikalinga jiems palaikyti, pamažu išardoma. 

O ką tai reiškia paprastam žmogui, būtinybę keisti savo įpročius, išmokti naujas technologijas arba likti už ribos.

Data, kuri gali tapti lūžio tašku

Skaitmeninių atsiskaitymų augimas Lietuvoje per pastaruosius penkerius metus buvo milžiniškas. Mokėjimai telefonu, bekontaktės kortelės, QR kodai, visa tai tapo įprasta net turguje ar pas smulkų meistrą. Bankai, matydami mažėjantį grynųjų poreikį, ėmėsi realių veiksmų – mažino bankomatų tinklą ir atsisakė dalies fizinių skyrių.

Remiantis ekspertų įžvalgomis, artimiausi pokyčiai laukia jau 2026 metų pabaigoje. Būtent tada, prognozuojama, bus pasiektas taškas, kai grynųjų pinigų paklausa nukris žemiau technologiškai ir ekonomiškai pagrįsto lygio. 

Kitaip tariant, išlaikyti bankomatų sistemą taps tiesiog per brangu. Ši data nebus formaliai paskelbta kaip grynųjų pabaigos diena, bet po jos pokyčiai ims ryškėti itin greitai.

Bankai jau dabar testuoja modelius, kuriais atsisakoma ne tik grynųjų, bet ir kai kurių įprastų paslaugų, kurias anksčiau gaudavome tik gyvai. Konsultacijos vyksta nuotoliu, sąskaitos atidaromos per mobiliąją programėlę, o smulkieji verslai skatinami naudoti kortelių skaitytuvus net turguose. Visa tai rodo, kad infrastruktūra gryniesiems traukiasi.

Ką prarandame kartu su grynaisiais?

Nors daugelis pritaria skaitmenizacijos patogumui, vis dažniau girdimas ir kitas balsas – apie socialinę atskirtį, privatumą bei kontrolę. Grynieji pinigai tai anonimiškumas, lankstumas, nepriklausomybė nuo techninių trikdžių ar interneto.

Kai jų nebeliks, kiekvienas mūsų veiksmas taps duomenų srauto dalimi. Viskas bus fiksuojama, kaupiama ir analizuojama. Tokia situacija ypač paveiks vyresnius žmones, neturinčius ar nenorinčius naudotis išmaniaisiais įrenginiais. 

Dalis jų neturi galimybės pasiekti banko paslaugų be fizinio padalinio ar bankomato. Jei grynųjų pinigų visiškai nebeliks, jie atsidurs labai pažeidžiamoje padėtyje. Panaši problema jau išryškėjo Švedijoje, kur vyresnio amžiaus žmonės ėmė reikalauti grynųjų grąžinimo, nes nebegalėjo naudotis net pačiomis būtiniausiomis paslaugomis.

Dar vienas aspektas – finansinis auklėjimas. Kol kas vaikams dažnai duodami grynieji „kišenpinigiai“, kad jie išmoktų planuoti savo išlaidas. Kai pinigai bus tik skaitmeniniai, išmokti atsakingo jų valdymo gali tapti sudėtingiau.

Verslui tai ir galimybė, ir iššūkis

Skaitmeninis atsiskaitymas – tai greitis, mažiau rizikos dėl pinigų trūkumo ar klaidų. Tačiau smulkieji verslai neretai pastebi ir nepatogumų, didesnius mokesčius už operacijas, priklausomybę nuo bankinių sprendimų ir technologijų. 

Ypač turgavietėse ar mažose krautuvėlėse, kur bankų terminalų palaikymas tampa papildoma našta. Yra ir kita pusė. Tai skaidrumas. Visi pinigų srautai tampa matomi, todėl dingsta galimybė dirbti „grynais“, nemokant visų mokesčių. 

Nors tai formaliai yra teigiama tendencija, realybėje kai kurios veiklos sritys gali tiesiog neišgyventi – jų pelnas mažas, o formalumų našta didelė.

Ilgainiui verslas turės prisitaikyti, siūlyti mobilias apmokėjimo formas, naudoti išmanias kasas, prisitaikyti prie naujų klientų lūkesčių. Tie, kurie suspės išliks. Likusieji praras klientus, ypač jei nebesugebės pasiūlyti patogaus atsiskaitymo būdo.

Kas laukia po 2026 metų?

Ekspertai sutaria, kad po 2026 metų pabaigos bankomatų Lietuvoje liks tik pavieniai, o grynųjų pasiūla bus sutelkta keliose vietose – pašto skyriuose, prekybos centruose ar specializuotuose taškuose. Tačiau net ir tokiose vietose grynieji bus tik „atsarginis sprendimas“.

Gali būti, kad jau po 2027 metų valstybė oficialiai paskelbs planą pereiti prie visiškai skaitmeninio atsiskaitymo modelio. Tai reikš, kad grynieji nebebus naudojami net viešose įstaigose ar paslaugose. Kaip prie šios realybės prisitaikys žmonės – dar nežinia. 

Todėl kiekvienam iš mūsų lieka vienas pasirinkimas – tinkamai tam pasiruošti. Mokytis, prisitaikyti, suprasti ir ieškoti sprendimų, kad skaitmeninė ateitis ne taptų kliūtimi, bet galimybe.

Rekomenduojame perskaityti ir šiuos tekstus:

Pasidalinkite šiuo įrašu

Ar patiko šis įrašas?
 

0 komentarų

Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!

Prašome prisijungti

Rekomenduojame perskaityti

Taip pat skaitykite

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas